Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje

Siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų rūšių būklę šalyje, Aplinkos ministerija inicijavo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Projekto metu planuojama pagausinti lūšių ir didžiųjų apuokų populiacijas Lietuvoje, išleidžiant į laisvę išveistus bei natūralioms sąlygoms adaptuotus gyvūnus.

Projekto „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“ metu, per 2011–2013 metus, planuojama sustiprinti ir pagausinti šių rūšių populiacijas, į laisvę išleidžiant išveistų bei natūralioms sąlygoms adaptuotų 14 lūšių ir 20 didžiųjų apuokų individų. Projektą įgyvendina VšĮ Gamtos paveldo fondas kartu su keturiais lūšių ir penkiais didžiųjų apuokų veislynais (tarp jų ir Lietuvos zoologijos sodu).

Lietuvos zoologijos sodas įsijungė į šį projektą, nes turi nemažą laukinių gyvūnų veisimo nelaisvėje patirtį – daugybę metų sėkmingai veisia retas ir nykstančias rūšis, esant reikalui, inkubuoja paukščių kiaušinius ir užaugina įvairių gyvūnų rūšių jauniklius.

Didieji apuokai (Bubo bubo) yra stambūs paukščiai, sveriantys iki 3,5–4,5 kg. Jų arealas apima didžiąją Eurazijos dalį, išskyrus šiaurinius ir karštuosius pietinius kraštus. Nors Lietuva nėra šių apuokų arealo pakraštyje, tačiau didžiųjų apuokų pas mus yra labai nedaug – tik 10–20 perinčių porų. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, priskirta I (E) kategorijai, taip pat saugoma Berno konvencijos (II priedas) ir Paukščių direktyvos (I priedas). Tokią būklę lemia žmonių veiklos neigiama įtaka natūralioms didžiųjų apuokų buveinėms – miškų kirtimas, gausus žmonių lankymasis, nemažą įtaką daro ir plėšrūnų (lapių, mangutų), šernų gausa.

2011 metais zoologijos sodo darbuotojams pavyko išauginti 2 didžiųjų apuokų jauniklius, kurie buvo išvežti į adaptacinį voljerą. Po adaptacijos šie paukščiai buvo išleisti į gamtą parinktoje vietoje. Į gamtą išleidžiami tik tokie paukščiai, kurie sugeba savarankiškai susirasti ir sumedžioti grobį, kurių elgsena atitinka tai rūšiai būdingus bruožus ir vengia žmonių artumos. 2012 metais buvo išaugintas ir sėkmingai adaptavęsis išleistas į gamtą 1 jauniklis. 2013-aisiais iš zoologijos sodo į adaptacinius voljerus išvežti net trys apuokai. Jie taip pat įsikūrė Lietuvos miškuose ir pagausino didžiųjų apuokų populiaciją.

Kadangi ribotas mūsų zoologijos sodo ir projekto partnerių paleistų didžiųjų apuokų jauniklių skaičius negali atstatyti stipriai sumažėjusios jų populiacijos, ši veikla turėjo būti tęsiama. Tai ir zoologijos sodo vienas iš veiklos tikslų – prisidėti prie retų ir nykstančių gyvūnų populiacijų gausinimo. Be to, turime dvi suformuotas reproduktyvias šių paukščių poras. Įgyta nemažai patirties, kaip reikia prižiūrėti šiuos paukščius, auginti jų jauniklius.

2015 metais buvo išauginti 4 didžiųjų apuokų jaunikliai – viena pora išaugino 1 jauniklį (išsirito gegužės ketvirtąją), kita – net tris (gegužės 26–29 dienomis). Rugsėjo mėnesį visi keturi jaunikliai išvežti į adaptacinį voljerą, kad prisitaikytų gyventi gamtoje, sugebėtų patys susimedžioti grobį. Pasibaigus adaptacijai jie išleisti į gamtą. Paukščiai išleidžiami į jau pažįstamą aplinką, nes jie iš adaptacinio voljero niekur nevežami, išleidžiami nuardžius dalį voljero tinklo ir laisvai, kada panorėję jie išskrenda į supantį mišką, laukus.

2016 metų balandžio 10–12 dienomis vienai apuokų porai išsirito 2 paukščiukai. Kita pora šiai metais jauniklių neišperėjo. Jaunikliai sėkmingai užaugo ir rugsėjo pradžioje buvo išvežti į adaptacinį voljerą. O 2016-10-03 dienos vakare nuvykome palydėti šių paukščių į laisvę, nes spalio ketvirtoji – Pasaulinė gyvūnų globos diena, puiki diena šiems paukščiams tapti laisviems. Prieš tai buvo sutarta kiek pakoreguoti išleidimo tvarką – paukščius paleisti temstant, nes naktis – didžiųjų apuokų stichija. Jie aktyviausi naktimis, nes gali tyliai (skirsdami nesukelia jokio garso) apskristi savo medžioklės plotus, susirasti grobį. Nors jie puikiai regi ir dieną, bet dienos metu jiems sunkiai pavyktų ką sumedžioti.

Lūšys (Lynx lynx) – vienintelės Lietuvoje gyvenančios laukinės katės. Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje lūšys buvo beveik išnykusios. Vėliau, pagerėjus jų apsaugai, mitybos sąlygoms ir sumažėjus vilkų, lūšių ėmė gausėti. Iki 1979 metų ši rūšis net buvo medžiojama, o nuo 2000 m. ji jau įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat įrašyta į Berno konvencijos III, Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Dabartinę lūšių populiaciją Lietuvoje sudaro maždaug 30–40 gyvūnų.

Praeityje lūšys buvo paplitusios visoje Europoje, tačiau XX amžiaus viduryje rytinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Todėl lūšis pradėta reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma iki šiol. Pavyzdžiui, ypač kritinės padėties iberinių lūšių populiacijos atstatymo programos Ispanijoje sėkmingai vykdomos jau keletą metų ir tikimasi, kad ateityje šio lūšių porūšiui išnykimas negrės. Panašūs projektai vykdomi ir kai kuriuose kitose šalyse.

Pagrindinės lūšių nykimo priežastys – beveik visus metus trunkanti žmonių ūkinė veikla ir kitokie trikdžiai: miškų kirtimas, medžioklė, brakonieriavimas. Dėl stipriai iškirstų miškų mažėja tinkamų buveinių. Pasitaiko, kad lūšys patenka į brakonierių paspręstas kilpas kiškiams ar stirnoms.

Lietuvos zoologijos sodas sėkmingai įsijungė ir į lūšių gausinimo projektą. 2010 metų pavasarį gimusi lūšies patelė 2011 metų rugpjūčio mėnesį buvo perduota pagal projektą adaptaciniam periodui. 2012 metais į adaptacinį voljerą perduotas dar vienas jauniklis patinukas.

2012 metais gegužės 24 d. zoologijos sodo antroji lūšių pora atsivedė porelę lūšiukų, kurie 2013 metais po sėkmingo pasiruošimo gyventi laukinėje gamtoje buvo paleisti į Lietuvos miškus. Jiems uždėtos apykaklės su  palydovinio ryšio siųstuvais. Apie jų judėjimo ir medžioklės vietas atsakingi specialistai per palydovą pastoviai gauna informaciją. Lūšys gamtoje sėkmingai adaptuojasi, susimedžioja maisto. Subrendusios poruosis su laukiniais ar nelaisvėje išaugintais gentainiais, atves jau visiškai laukinius palikuonis ir gausins Lietuvos lūšių populiaciją.

Informacija atnaujinta 2013-08-02


Kitos naujienos