Visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančios infrastruktūros atnaujinimas Lietuvos zoologijos sode projektas Nr. 05.4.1-APVA-V-017-01-0003

Lietuvos zoologijos sodas nuo 2017 m. kovo 1 d. įgyvendina projektą Nr. 05.4.1-APVA-V-017-01-0003 „Visuomenės aplinkosauginį švietimą skatinančios infrastruktūros atnaujinimas Lietuvos zoologijos sode“ (toliau – Projektas), kurio tikslas – padidinti Lietuvos zoologijos sodo aktualumą, lankomumą ir žinomumą, visuomenės informuotumą apie juos supančią aplinką, atnaujinant visuomenės informavimą ir švietimą skatinančią infrastruktūrą Lietuvos zoologijos sode. Projektui įgyvendinti skirta 24 459 184, 38 eurų. (Europos regioninės plėtros fondo 85,0 % tinkamų išlaidų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų 15,0 % tinkamų išlaidų). Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga 2024 m. vasario 29 d.

Klimato pokyčių procesai, išliekančios urbanizacijos ir industrializacijos plėtros tendencijos lemia neigiamus pokyčius gamtos pasaulyje. Todėl, ilgą laiką įgyvendinusių tik pramogos, atrakcijos funkciją, zoologijos sodų vaidmuo dabartinėmis sąlygomis smarkiai pasikeitė. Dėl žmogaus veiklos dramatiškai sumažėjus laukinių gyvūnų rūšims, o kai kurioms apskritai išnykus, zoologijos sodai tampa daugiafunkciniais mokslo, švietimo, edukacijos, kultūros, poilsio ir rekreacijos centrais, kur realizuojama žmogaus ir gamtos harmonijos idėja, bandoma išsaugoti ir atstatyti nykstančias gyvūnų rūšis, atliekami stebėjimai ir analizė. Kasmet Europos zoologijos sodus aplanko 140 milijonų žmonių, o pasaulio zoologijos sodų lankomumas siekia net 700 milijonus. Pasaulio zoologijos sodų išsaugojimo strategijoje (WAZA, 2006) skelbiama išvada, kad pasitelkiant zoologijos sodo darbuotojų profesionalumą ir žinias, gali būti sėkmingai formuojamas visuomenės supratimas apie gamtos reikšmę ir jos išsaugojimo svarbą.

Lietuvos zoologijos sodas, seniausias ir didžiausias, tiek turima gyvūnų kolekcija, tiek plotu, neturi sau lygių konkurentų Lietuvoje. Lietuvos zoologijos sodas, įkurtas 1938 m. liepos 1 d. gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva, šiandien laiko daugiau kaip 2000 gyvūnų, 222 rūšių. Įsikūręs istorinėje Ąžuolyno parko teritorijoje Kauno mieste ir užima 15,66 ha plotą. Nuo Lietuvos zoologijos sodo atidarymo teritorijos plotas per 78 veiklos metus liko beveik toks pat, nors gyvūnų skaičius per visą veiklos laikotarpį išaugo nuo 40 iki 2038. Teritorijos ribos ir išplanavimas liko nepakitę, turima erdvė iki šiol nėra išnaudota optimaliai, o pagerinti gyvūnų laikymo nelaisvėje sąlygas, kurių ekspozicijų pagrindą sudaro sovietmečiu statyti voljerai su išlietais betoniniais grindiniais ir storomis grotomis, trūksta lėšų. Nors dalies gyvūnų laikymo sąlygos yra sąlyginai patenkinamos, tačiau jų gyvenamoji erdvė neatrodo estetiškai, todėl Lietuvos zoologijos sodą būtina atnaujinti iš pagrindų. Lietuvos zoologijos sodas neatitinka svarbiausių Europos Sąjungos ir EAZA nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų, nes esamas funkcinis ekspozicinis modelis neužtikrina tinkamų gyvūnų gyvenimo sąlygų bei visuomenės švietimo ir mokymo biologinės įvairovės apsaugos srityje. Didelė dalis voljerų, takų, statinių ir kitų funkcinių zonų iš esmės statyti 7-8 ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai galiojo visai kitos gyvūnų laikymo nelaisvėje normos ir gerovės standartai. Tai sąlygoja, kad zoologijos sodo lankytojai nenori pabūti ilgiau nei trunka gyvūnų apžiūra, nesiryžtama čia praleisti visą dieną ar ilgesnę popietę su šeima.

Projekto tikslui pasiekti suformuluotas uždavinys – padidinti apsilankymų skaičių Lietuvos zoologijos sode nuo 129921 iki 215000 lankytojų per metus arba 85079 lankytojais, įgyvendinti visuomenės informavimo ir švietimo priemones. Projekto uždaviniui pasiekti numatytos veiklos, kurias atitinka skirtingi investavimo objektai. Kiekviena šių veiklų gali būti įgyvendinta savarankiškai, todėl joms keliami savarankiški tikslai bei uždaviniai. A „Veterinarija“. Investicijų projektu nustatyta, kad esamos gyvūnų gydymo ir prevencinių programų taikymo sąlygos yra prastos, nepatrauklios infrastruktūros ir jos ploto stokos. Susidariusiai problemai spręsti inicijuota naujos veterinarijos statyba. B „Egzotariumas“. Sodo lankomumui didelės įtakos turi sezoniškumas, lankytojų srautai šiltuoju metų sezonu yra ženkliai intensyvesni nei šaltuoju. Esamomis sąlygomis Sode teikiamų edukacinių paslaugų asortimentas yra ribotos, jų pasiūla, kokybė ir prieinamumas netenkina lankytojų poreikių. Todėl planuojama atlikti egzotariumo su edukacinėmis erdvėmis bei lauko voljerų statybos darbus, užtikrinant didesnius lankytojų srautus šaltuoju metų laiku bei sukurti patrauklias edukacines erdves, sudarant geresnes sąlygas edukacinių paslaugų įvairovės didinimui ir prieinamumui. C „Gyvūnai“. Esama Sodo būklė yra labai prasta, infrastruktūra nebuvo iš pagrindų rekonstruota nuo pat Sodo atidarymo. Problemai spręsti inicijuojama gyvūnų laikymo-gyvenamosios infrastruktūros atnaujinimo veiklos: 1. Gyvūnų pastatų ir voljerų komplekso statyba; 2. Savanos pastatų ir voljerų rekonstrukcija; 3. Beždžionių ir tigrų pastatų ir voljerų pastato rekonstrukcija; 4. Kanopinių ir kitų gyvūnų pastatų ir voljerų statyba; 5. Naminių gyvūnų pastatų ir voljerų statyba; 6. Kitų pastatų griovimas; 7. Edukacinių erdvių įrengimas; 8. Sodo tvoros statyba.

Įgyvendinus šį projektą bus atnaujintas Lietuvos zoologijos sodas, t. y. vienas aplinkosauginis-rekreacinis objektas, ir bus sprendžiamos problemos: Lankomumas (lankytojų srautų sezoniškumas); Gyvūnų gerovės ir gyvenimo sąlygos; Gyvūnų gydymo sąlygos ir aplinka; Inžinerinių tinklų būklė; Visuomenės švietimas ir mokymas biologinės įvairovės apsaugos srityje. Lietuvos zoologijos sodo funkcija – skatinti visuomenės mokymąsi ir švietimą biologinės įvairovės apsaugos srityje – bus pradėta realizuoti didesne apimtimi. Taip pat bus išspręsta projekto esminė problema – bus sumažintas Lietuvos zoologijos sodo veiklos sezoniškumas, padidinta atitiktis EAZA rekomendacijoms.

Po projekto įgyvendinimo tiesioginę naudą gaus:

• Lietuvos zoologijos sodo lankytojai, nes bus geriau patenkinami jų švietėjiško laisvalaikio patrauklioje aplinkoje poreikiai;
• Gyvūnai, nes bus pagerintos jų gydymo, sveikatos priežiūros ir veisimo sąlygos.

Po projekto įgyvendinimo netiesioginę naudą gaus:

• Valstybė, nes atnaujinus vienintelį oficialų Lietuvoje zoologijos sodą, pagerės šalies įvaizdis;
• Kauno miestas, nes pagerės jo turistinis patrauklumas ir investicinė aplinka;
• Juridiniai asmenys, teikiantys apgyvendinimo, maitinimo paslaugas, kuriems bus pagerinta investicinė aplinka.

Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-017 priemonę „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių–rekreacinių objektų tvarkymas“.

Projekto finansavimas (www.esinvesticijos.lt)