Pažintis su Granto zebrais

Zebrai – tikra egzotika zoologijos sode.
Tai labai atsargūs ir stiprų tarpusavio ryšį turintys gyvūnai.
Jų voljere atsiradus naujam žaislui ir daiktui gali praeiti net kelios dienos,
kol gyvūnai pagaliau išdrįs prie jo prisiartinti. Turbūt tai nuo senų laikų kraujyje išlikęs 
instinktas,sakantis jog pirma reikia saugotis, o tik po to – smalsauti.

  • Granto zebras, palyginti su kitomis zebrų rūšimis, yra gana mažas ir grakštus gyvūnas. Šių gyvūnų kailis nepaprastas – kiekvieno dryžuotumas yra originalus, kaip ir mūsų pirštų antspaudai.
  • Sakoma, kad toks ryškus mūsų akiai zebro kailis savanoje veikia kaip puiki maskavimosi priemonė: kada susiburia didelis zebrų būrys, jų raštai apgauna plėšrūnų akis, nes šiems pasidaro labai sunku išsirinkti savo auką ir suprasti, kiek zebrų iš tiesų yra bandoje.
  • Zebrai nemėgsta vienatvės ir gyvena bandomis. Granto zebrų grupės yra pastovios ir jose gyvūnas gali nugyventi visą savo gyvenimą. Patinas saugo savo grupę, gina ją nuo pavojų ir kitų patinų. Tai padaryti jam padeda ne tik stiprios kojos, bet ir aštrūs iltiniai dantys.
  • Tačiau patinas neatlieka visų pareigų – prie maisto ir vandens bandą veda pagal hierarchiją dominuojanti patelė.
  • Zebrų grupė palaiko viena kitą – perspėja apie artėjantį pavojų savo unikaliu balsu, kuris primena lojimą.
  • Pajutę pavojų zebrai lekia visu greičiu tolyn ir gali išvystyti iki 55 km/h greitį!
  • Šie gyvūnai laisvėje dažnai ganosi mišriomis bandomis su antilopėmis gnu ir su Tomsono gazelėmis. Taip yra todėl, kad zebrai ėda aukštą, daug ląstelienos turinčią žolę ir palieka sultingą, švelnią žemą žolytę, kurią mielai raško kiti žolėdžiai.

Kiti gyvūnų pristatymai