Pilkarusvių kengūrų pristatymas

Zoologijos sode gyvenantis pilkarusvių kengūrų būrys visuomet pritraukia lankytojų dėmesį. Tai mažesniųjų kengūrų rūšis, tačiau neapsigaukite – šios Australijos gyventojos ne ką mažiau vikrios ir stiprios negu jų didžiosios sesės.

  • Dažniausiai kengūras galima sutikti Australijoje, kur gyvena daug skirtingų kengūrų porūšių, tarp kurių yra ir Lietuvos zoologijos sodo gyventojos pilkarusvės kengūros, paplitusios Pietryčių Australijos dalyje bei Tasmanijoje.
  • Kengūros turi labai stiprias galines kojas, o savo galingą uodegą jos naudoja kaip atramą tiek stovint, tiek judant. Pilkarusvių kengūrų apatinio žandikaulio dantys yra atsikišę į išorę. Patinėlius nuo patelių lengvai galima atskirti pagal jų dydį: jie būna gerokai stambesni, auga greičiau nei patelės.
  • Kengūros savo jauniklius išnešioja nepaprastai – jauniklis gimsta labai ankstyvoje stadijoje ir vėliau auga mamos sterblėje, kur yra maitinamas pienu. Maždaug 6 mėn. amžiaus jis pradeda vis dažniau žvalgytis iš sterblės.
  • Sulaukę 9 mėnesių jaunikliai į sterblę nebelipa, tačiau motinos pienu dar maitinasi iki 5 mėnesių.
  • Tarpusavyje kengūros pešasi naudodamos aštrius nagus bei spardydamos vienos kitas galinėmis kojomis.
  • Šiai dienai pilkarusvės kengūros Tarptautinėje raudonojoje knygoje yra nekeliančių susirūpinimą kategorijoje, bet situacija labai greitai gali pasikeisti, jeigu žmonės nebus atsakingi už gyvūnijos pasaulį.

Kiti gyvūnų pristatymai