Dryžuotoji gnu

Connochaetes taurinus taurinus
Būrys PORAKANOPIAI Vada 1 jauniklis
Šeima DYKARAGIAI Nėštumas 7–8 mėn.
Gyvena ~ 10 metų laisvėje, 15–18 metų nelaisvėje   Svoris 118–270 kg
Paplitimas Pietų ir Vakarų Afrikoje.
Minta savanose augančia žole, rečiau augalų lapais.
Statusas Tarptautinėje raudonojoje knygoje  nekelia susirūpinimo.

Biologija.  Dryžuotųjų gnu išvaizda nepakartojama – galva kaip jaučio, karčiai ir uodega kaip arklio, ragai kaip buivolo. Tačiau iš tiesų gnu – antilopių rūšis. Abiejų lyčių gnu turi ragus, tačiau patinų ragai storesni, sunkesni ir gali užaugti iki 80 cm ilgio. Vienas įspūdingiausių laukinės gamtos reiškinių žemėje yra kasmetinė migracija Afrikoje. Net 1,5 milijonų dryžuotųjų gnu kartu su šimtais tūkstančių kitų gyvūnų migruoja ieškodami geresnių sąlygų prasimaitinti. Įdomu tai, kad zebrai keliaujantys kartu su šiomis antilopėmis visai nekonkuruoja dėl maisto, nes yra prisitaikę misti skirtingais augalais. Pagrindinis šių gyvūnų apsisaugojimo mechanizmas – gyvenimas bandoje. Kasmet 2-3 savaičių laikotarpyje gimsta apie 500 000 dryžuotųjų gnų jauniklių. Vos gimę jaunikliai bando stotis ant kojų ir po kelių minučių jau vaikšto. Tokiu būdu daug daugiau jauniklių turi galimybę nepakliūti plėšrūnams į nasrus.