Baltasturplė šama

Copsychus malabaricus

Būrys:

Žvirbliniai paukščiai

Šeima:

Musinukiniai

Baltasturplė šama – vidutinio dydžio paukštis, pirmą kartą aprašytas XVIII a. Ši rūšis išsiskiria čiulbesiu, nes geba mėgdžioti kitų paukščių garsus, bei kontrastinga spalvine plunksnų gama. Patinai yra ryškesnių spalvų ir turi ilgesnę uodegą, tačiau lytinis dimorfizmas nėra itin ryškus. Rūšis kilusi iš Pietryčių Azijos: natūraliai aptinkama tankiuose miškuose nuo Indijos iki Malaizijos ir Sumatros. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais ir retkarčiais ant žemės rastais vaisiais.

Gyvena:

6–10 metų (gamtoje) / 10–15 metų (prižiūrima)

Dydis:

Svoris: 28–34 g. Kūno ilgis: 21–28 cm

Peri medžių drevėse arba krūmuose, lizdui krauti naudoja sudžiūvusius lapus, šakeles ir įvairių augalų stiebus. Poravimosi laikotarpis prasideda kovą ir tęsiasi iki rugsėjo mėnesio, kai dėl lietaus sezono padidėja maisto išteklių kiekis. Patinai pateles vilioja čiulbėjimu, kuriame galima girdėti kitų paukščių mėgdžiojimo garsus. Susidomėjusi ir pasiruošusi poruotis patelė, priartėjusi prie patino, kedena jo plunksnas. Baltasturplės šamos sudaro monogamiškas poras, padėtus kiaušinius peri abu tėvai. Esant palankioms sąlygoms gali išperėti kelias dėtis per sezoną.

Dėtis:

3–5 kiaušiniai

Inkubacinis periodas:

11–15 dienų

Baltasturplė šama dėl savo vokalinių sugebėjimų tapo vienu populiariausių narvuose laikomų paukščių Pietryčių Azijoje. Rūšis įtraukta į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II priedą, kuris riboja tarptautinę prekybą laukiniais gyvūnais, galinčiais išnykti, jei jų gaudymas nebus griežtai kontroliuojamas. Zoologijos sodai ir paukščių veisimo centrai prisideda prie baltasturplės šamos išsaugojimo, vykdydami tyrimus bei dalyvaudami veisimo programose. Nepaisant sėkmingų veisimo programų, šiai rūšiai didelę grėsmę kelia paklausa juodojoje rinkoje bei nepakankama buveinių apsauga.

Baltasturplė šama – vidutinio dydžio paukštis, pirmą kartą aprašytas XVIII a. Ši rūšis išsiskiria čiulbesiu, nes geba mėgdžioti kitų paukščių garsus, bei kontrastinga spalvine plunksnų gama. Patinai yra ryškesnių spalvų ir turi ilgesnę uodegą, tačiau lytinis dimorfizmas nėra itin ryškus. Rūšis kilusi iš Pietryčių Azijos: natūraliai aptinkama tankiuose miškuose nuo Indijos iki Malaizijos ir Sumatros. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais ir retkarčiais ant žemės rastais vaisiais.

Gyvena:

6–10 metų (gamtoje) / 10–15 metų (prižiūrima)

Dydis:

Svoris: 28–34 g. Kūno ilgis: 21–28 cm

Peri medžių drevėse arba krūmuose, lizdui krauti naudoja sudžiūvusius lapus, šakeles ir įvairių augalų stiebus. Poravimosi laikotarpis prasideda kovą ir tęsiasi iki rugsėjo mėnesio, kai dėl lietaus sezono padidėja maisto išteklių kiekis. Patinai pateles vilioja čiulbėjimu, kuriame galima girdėti kitų paukščių mėgdžiojimo garsus. Susidomėjusi ir pasiruošusi poruotis patelė, priartėjusi prie patino, kedena jo plunksnas. Baltasturplės šamos sudaro monogamiškas poras, padėtus kiaušinius peri abu tėvai. Esant palankioms sąlygoms gali išperėti kelias dėtis per sezoną.

Dėtis:

3–5 kiaušiniai

Inkubacinis periodas:

11–15 dienų

Baltasturplė šama dėl savo vokalinių sugebėjimų tapo vienu populiariausių narvuose laikomų paukščių Pietryčių Azijoje. Rūšis įtraukta į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II priedą, kuris riboja tarptautinę prekybą laukiniais gyvūnais, galinčiais išnykti, jei jų gaudymas nebus griežtai kontroliuojamas. Zoologijos sodai ir paukščių veisimo centrai prisideda prie baltasturplės šamos išsaugojimo, vykdydami tyrimus bei dalyvaudami veisimo programose. Nepaisant sėkmingų veisimo programų, šiai rūšiai didelę grėsmę kelia paklausa juodojoje rinkoje bei nepakankama buveinių apsauga.