Miškinė katė

Felis silvestris
Būrys PLĖŠRIEJI Vada 2–6 jaunikliai
Šeima KATINAI Nėštumas 60–70 dienų
Gyvena 13–14 metų Svoris 5–8 kg
Paplitimas Vakarų Europos, Mažosios Azijos, Kaukazo, Afrikos mišriuose miškuose, lygumose ir kalnuose net 2000 m aukštyje. 
Minta paukščiais, graužikais ir kitais smulkiais žinduoliais.

Biologija. Pagrindinės nykimo priežastys: valkataujantys šunys ir lengvas kryžminimasis su namine kate. Šios plėšrūnės ilgą laiką buvo medžiotojų taikinys – žmonės tikėjo, jog naikindami šias kates gina smulkesnius žvėrelius ir ant žemės lizdus sukančius paukščius, fazanus bei kurapkas. Vienas iš nedaugelio natūralių priešų yra lūšis. Lietuvos miškuose miškiniai katinai arba (kaip juos pavadino prof. Tadas Ivanauskas) vilpišiai išnyko XIX a., tačiau kitose, net labiau urbanizuotose šalyse (Vokietijoje, Slovakijoje, Lenkijoje), šie plėšrūnai  tebegyvena, o kad vilpišių populiacija išliktų vientisa ir gyvybinga, jiems įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai. Tad gal vilpišiai gali sugrįžti ir į Lietuvos miškus? Jie natūrali mūsų ekosistemos dalis. Vilpišiai lengvai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, vis dėlto dažniausiai renkasi gūdžias žmonių negyvenamas vietas. Jie medžioja pavieniui, naršydami po maždaug 100 hektarų teritoriją. Vilpišio nagai įtraukiami, kad neatšiptų. Gyvūnas vaikščioja žeme ir laipioja medžių šakomis labai tyliai, mindamas tik minkštomis pėdų pagalvėlėmis. Šiandien visa katinų šeima įtraukta į Tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis konvencijos sąrašą.