Tinca tinca

Ši rūšis savaime paplitusi visoje Europoje ir Azijos šiaurės vakarinėje dalyje. Paprastieji lynai dažniausiai sugaunami 25-40 cm ilgio ir 0,5- 1 kg svorio, bet gali užaugti iki 70 cm ilgio, ir iki 7,5 kg svorio.

Cyprinus carpio

Arealas (paplitimo plotas) apima gėlo vandens baseinus visoje Eurazijoje.  Nors karpiai paprastai neršia pavasarį, reaguodami į kylančią vandens temperatūrą ir kritulių kiekį, gali neršti kelis kartus per sezoną.

Silurus glanis

Rūšis kilusi iš plačių Centrinės, Pietinės ir Rytų Europos, Baltijos, Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų, buvo įvežta į Vakarų Europą kaip sportinėje žvejyboje vertinama žuvis ir dabar paplitusi po Euraziją.

Carassius carassius

Ši rūšis pasižymi nuostabiu fiziologiniu prisitaikymu prie savo aplinkos – žiemą karosai gali išgyventi ilgą laiką naudojant anaerobinį kvėpavimą – be deguonies.

Perca fluviatilis

Europinių ešerių arealas (paplitimo plotas) apima gėlo vandens baseinus visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį. Žinoma, kad jų arealas siekia Kolymos upę Sibire į rytus. Taip pat paplitęs kai kuriuose sūriuose Baltijos jūros vandenyse. Neršia kovo – balandžio mėnesiais, ikrus išdėsto juostomis, priekrantės augalijoje.

Chitala chitala

Peiliažuvės gyvena Bangladeše, Indijoje, Nepale ir Pakistane – Bramaputros, Indo, Gango ir Mahanadžio upės baseinuose. Plėšri žuvis, racioną sudaro smulkios žuvys, bestuburiai. Kadangi užauga didelės, Pietryčių Azijoje šios žuvys naudojamos maistui.

Aulonocara eureka

Selekciniu būdu iš Jakobfreibergo akarų išveista veislė. Išnerštus ikrus (apie 15-20), patelė susirenka į burną, kurioje saugo apie 4 savaites. Jaunikliai palieka motinos burną jau pilnai susiformavę. Minta, dugne ieškodamos smulkių bestuburių, sijodamos smėlį. Taip pat dalį raciono sudaro ir augalinis maistas.

Cyrtocara moori

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama pietiniame Malavio ežere. Neršia ant plokščio akmens, arba, jei gruntas yra smėlis, jame iškastose duobutėse. Didžiąją mitybos raciono dalį sudaro dumbliai, augantys ant ežero uolų, taip pat maitinasi smulkiais vėžiagyviais bei kitais bestuburiais. Dėl išaugos ant kaktos šios žuvys vadinamos Malavio delfinais.

Ameca splenden

Endeminė (vietinė) rūšis, gyvenanti Meksikoje, Amekos upėje, 16 km lokalioje atkarpoje. Gali užaugti iki 12 cm, tačiau paprastai būna apie 10 cm ilgio. Patelės – nežymiai didesnės už patinus. Amekos yra gyvavedės žuvys, atsiveda tik po keletą palikuonių. Skirtingai nuo kitų gyvavedžių, amekų jaunikliai iš karto būna dideli, apie 2 cm ilgio, nes patelės negimusius jauniklius maitina per tropoteniją, kurios funkcija yra panaši į žmogaus virkštelę. Nedidelį palikuonių skaičių sąlygoja jauniklių dydis.

Pseudoplatystoma fasciatum

Rūšis plačiai paplitusi Pietų Amerikos vandens telkiniuose. Neršiant gali migruoti didelius atstumus.Labai gausus ikrų skaičius (vaisingumas siekia 150 000 ikrų kilograme). Kaip ir dauguma šamų – plėšrūnas, minta už save mažesnėmis žuvimis, dažniausiai aktyvus prietemoje – vakarėjant ir naktį.

Hypostomus plecostomus

Rūšis paplitusi Kolumbijoje, Venesueloje, Orinoko upės baseine. Neršia urvuose, tarp povandeninių šaknų, prieš tai nuvalydamos paviršių, ant kurio pritvirtina ikrus. Tėvai saugo lizdą, pelekais judindami vandenį, kol ikrai išsirita. Didžiąją raciono dalį sudaro dumbliai, kurie auga ant povandeninių objektų. Ši žuvis dar žinoma kaip šamas siurbtukas.

Cichlasoma nigrofasciata

Plačiai paplitusi Centrinės Amerikos vandens telkiniuose – Gvatemaloje, Hondūre, Nikaragvoje, Kostarikoje, Panamoje. Neršia urvuose, tarp šakų, akmenų, uolų plyšiuose ar atokiose vietose išsikastose duobutėse. Neršia iki 300 ikrų, kuriuos saugo abu tėvai. Ikrai išsirita per 3 dienas, po savaitės pasklidęs mailius pradeda plaukioti ir toliau tėvai jų nebesaugo.

Parachromis managuensis

Rūšis paplitusi Centrinėje Amerikoje, aptinkama nuo Hondūro iki Kosta Rikos. Suaugusieji daugiausia maitinasi mažomis žuvimis, neršia ant akmenų ar kitų kietų substratų. Abu tėvai saugo ikrus ir išsiritusias lervutes. Ši rūšis buvo perkelta (introdukuota) į kitas Centrinės Amerikos šalis ir JAV, kaip maisto šaltinis, bei akvariumų ir tvenkinių žuvų populiacijoms kontroliuoti.

Pygocentrus nattereri

Piranijų rūšis, randama Amazonė upės baseine. Piranijos įprastai pradeda veistis sulaukusios vienerių metų, patelės šalia vandens augalų padeda kelis tūkstančius lipnių ikrų, kuriuos apvaisina patinas. Po 2-3 dienų ikrai išsirita ir jaunikliai slapstosi augaluose tol, kol tampa pakankamai dideli, kad galėtų apsiginti nuo plėšrūnų.

Cyphotilapia frontosa

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Tanganikos ežere. Patelės inkubuoja kiaušinėlius burnos ertmėje ir ką tik išsiritęs mailius pradeda maitintis patelės burnoje, o ūgtelėjęs mailius ją palieka. Ši rūšis – plėšri, besimaitinanti mažesnėmis žuvimis, makro bestuburiais ir moliuskais, taip pat kai kuriais dumbliais. Iš kitų Tanganikos ežero ciklidų išsiskiria itin didele kuprota galva, iš ko ir kilo pavadinimas. Kupros ant patinų kaktos yra žymiai didesnės nei patelių.

Otopharynx tetrastigma

Sutinkamos Afrikos Malavio bei Malombio ežeruose ir juos jungiančioje aukštutinėje Širės upėje. Minta dumbliais bei bestuburiais, tokiais kaip vabzdžių lervos ir maži vėžiagyviai, kuriuos susimedžioja augalinėje aplinkoje.

Aulonocara jacobfreibergi

Endeminė (vietinė) rūšis, priklausanti afrikinių ciklidų šeimai, sutinkama pietinėje Malavio ežero dalyje. Ši rūšis minta smulkiais bestuburiais, taip pat dalį raciono sudaro ir augalinis maistas. Pavadinimas siejamas su Jackobu Freibergu, pirmuoju afrikinių ciklidų importuotoju į JAV.

Pseudotropheus zebra

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Malavio ežere. Pagrinde minta dumbliais, kurie auga ant ežero uolų. Gaudo smulkius vėžiagyvius, vabzdžių lervas bei kitus bestuburius. Tiek gamtoje, tiek auginamų akvariumuose, pasitaiko įvairių spalvų. Pagrinde oranžinės spalvos, tačiau gali būti ir baltos (tik patinėliai) ar žydros spalvos.

Labidochromis caeruleus

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama tik Malavio ežere. Didžiąją mitybos raciono dalį sudaro dumbliai, augantys ant ežero uolų, taip pat smulkūs vėžiagyviai bei kiti bestuburiai. Aptinkama skirtingų rūšies individų atspalvių.

Golden Mbuna

Endeminė (vietinė) rūšis, aptinkama tik pietinėje Malavio ežero dalyje. Pagrinde minta dumbliais, kurie auga ant ežero uolų. Gaudo smulkius vėžiagyvius bei kitus bestuburius. Jaunikliai ilgai būna tokių spalvų bei raštų kaip patelės. Tik pasiekus lytinę brandą, jų spalva pajuoduoja, lieka tik pora šviesių juostų.

Ancistrus dolichopterus

Plačiai paplitusios Pietų Amerikos tropinėje dalyje. Didžiąją mitybos raciono dalį sudaro dumbliai, augantys ant povandeninių objektų. Dėl savo unikalios burnos gali keletą valandų išbūti prisisiurbę prie akmenų, šaknų ar kitų povandeninių objektų.

Pseudotropheus demasoni

Tai vieni mažiausių Malavio ciklidų, kartais dar vadinami nykštukiniais Mibuna ciklidais.

Tropheus duboisi

Agresyvumas pasireiškia labiau savo rūšies individams nei kitų rūšių. Endeminė rūšis, sutinkama tik Tanganykos ežere.

Astronotus ocellatus

Medžioja kitas smulkias žuvis. Medžiojimo metodas – apsimesti negyvu gulint ant šono dugne. Poras sudaro visam gyvenimui. Rūšies paplitimą riboja jos netoleravimas vėsesnei vandens temperatūrai, apatinė rūšiai mirtina riba yra 12,9°C.

Osteoglossum bicirrhosum

Stambios arovanos sugeba iššokti iš vandens net 3 metrus.