Jūrinis erelis

Haliaeetus albicilla
Būrys PLĖŠRIEJI PAUKŠČIAI Dėtis 4–6 kiaušiniai
Šeima VANAGINIAI Inkubacinis periodas 18 dienų
Gyvena 20–25 metus Svoris 3,1–5,4 kg (patinai), 4,0–6,9 kg (patelės)
Paplitimas Eurazija, Grenlandija, Islandija.
Buveinė miškuose šalia vandens telkinių, prie žuvininkystės tvenkinių.
Minta žuvimis, paukščiais, rečiau žinduoliais, žiemą nevengia ir dvėselienos.

Biologija. Tai didžiausias Lietuvoje gyvenantis plėšrusis paukštis. Tarp išskleistų sparnų galų yra 2–2,5 metro. Dar XIX amžiaus viduryje jūrinis erelis buvo įprastas Lietuvos miškų paukštis. Tačiau jau XX amžiuje šių paukščių žymiai sumažėjo ir tik 1987 metais Čepkelių rezervate buvo aptiktas pirmas jūrinio erelio lizdas. Tačiau dėl intensyvių gamtosaugos priemonių ir uždraudus pesticidą DDT bei kitų ilgai išsilaikančių gamtoje cheminių teršalų naudojimą erelių populiacijos šiuo metu atsigauna. Nuo 2003 metų vykdomas projektas „Jūrinių erelių apsauga Lietuvoje“, kurio metu tikrinamos žinomos ir surastos naujos šių paukščių porų veisimosi teritorijos. Lietuvos ornitologai jūriniams ereliams ir kitiems plėšriesiems paukščiams iškėlė daugiau nei 200 dirbtinių lizdų. Šiuo metu Lietuvoje peri apie 90 jūrinių erelių porų. Nuo 1992 metų Lietuva įsijungė į Tarptautinę jūrinių erelių žiedavimo spalvotais žiedais programą, kuri buvo pradėta 1976 m. Skandinavijos šalyse. Žiedavimas spalvotais žiedais yra veiksmingas būdas nustatyti jūrinių erelių amžių, migracijos kelius, paukščių lytinės brandos amžių ir perėjimo teritorijų pasirinkimą, populiacijos struktūrą ir kt. Šių paukščių poros sudaro pastovias poras kol gyvi abu poros nariai. Tačiau žuvus ar kritus vienam jų, likęs gyvas poros narys susiranda sau kitą partnerį. Poros santykiuose dominuoja patelė. Kaip ir būdinga plėšriesiems paukščiams, ji žymiai stambesnė už patiną. Žinoma, kad laisvėje šie paukščiai išgyvena iki 20–25 metų. Lietuvoje užfiksuotas žieduoto jūrinio erelio ilgiausias amžius 19,5 metų.