Mažasis erelis rėksnys

Aquila pomarina
Būrys PLĖŠRIEJI PAUKŠČIAI Dėtis 1–2 kiaušiniai
Šeima VANAGINIAI Perėjimo trukmė 36–41 diena
Gyvena 10–25 metus Svoris 1,2–2,2 kg
Paplitimas Eurazijoje nuo Vengrijos iki Kijevo ir Poltavos sričių; šiaurėje arealas siekia Peterburgo sritį; pietuose – Iraną, Kaukazą, Mažąją Aziją, Balkanų pusiasalį. Kita arealo dalis yra Indostano pusiasalyje.
Buveinė drėgni mišrieji ir lapuočių miškai. Maitinasi šalia esančiose pievose, kirtimuose, pelkėse. Peri tik miškingų plotų pakraščiuose.
Minta smulkiais gyvūnais (paukščiais, ropliais, žinduoliais).

Biologija. Mažasis erelis rėksnys – saugoma plėšriųjų paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Pastaraisiais dešimtmečiais populiacija mūsų šalyje sumažėjo penktadaliu. Europos žemyne gyvena apie 19 tūkst. porų arba 95 % visos pasaulinės populiacijos. Lietuvos miškuose peri daugiau kaip 2 tūkst. mažųjų erelių rėksnių porų. Lietuva, Latvija, Baltarusija ir Lenkija yra šios rūšies gausumo epicentre – čia gyvena du trečdaliai žemyno populiacijos. Siekiant užtikrinti rūšies gyvybingumą, svarbu išlaikyti stabilią populiaciją būtent šiose valstybėse. Žmogus kelia grėsmę šiai rūšiai naikindamas lizdavietes pagrindinių kirtimų metu, trikdydamas ir lankydamasis netoli lizdaviečių perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Neigiamą įtaką turi ir mitybos buveinių plotų mažėjimas dėl intensyvios žemdirbystės.

Tai viena mažiausių iš tikrųjų erelių (lot. Aquila) genties rūšis, bet didesnė už į Lietuvą kartais atklystantį nykštukinį erelį. Rėksniais pavadinti dėl labai triukšmingo gyvenimo būdo. Ši erelių rūšis nėra labai baikšti, todėl labiausiai nukentėjo nuo medžiotojų. Į Lietuvą atskrenda kovo–balandžio mėnesiais. Lizdus krauna brandžiuose miškuose. Pora viename lizde gali perėti daugelį metų. Perėti pradeda gegužės mėnesį, deda 1–2 kiaušinius. Jaunikliai mokytis skraidyti pradeda liepos pabaigoje. Žiemoja Rytų Afrikoje ir Indijoje.

2010–2015 metais buvo vykdomas projektas „Mažojo erelio rėksnio apsauga Lietuvos miškuose“. Įgyvendinant projektą tvarkomos prastos lizdavietės – sutvirtinami seni ar keliami nauji dirbtiniai lizdai, rengiamas mažojo erelio rėksnio apsaugos planas.