Rudoji antis

Tadorna ferruginea
Būrys ŽĄSINIAI PAUKŠČIAI Dėtis 8–12 kiaušinių
Šeima ANTINIAI Perėjimo trukmė 27–29 dienos
Gyvena duomenų nėra Svoris patinai – 1,2–1,6 kg, patelės – 1,0–1,5 kg
Paplitimas Eurazija, šiaurės vakarų Afrika ir Etiopija.
Buveinė seklūs ir smėlėti vandens telkiniai.
Minta žaliais augalais, sėklomis, smulkiais vėžiagyviais, vabzdžiais.

BiologijaTai antis šviesiai kaštoniniu apdaru su blyškesne galva. Uodega ir plasnojamosios plunksnos juodos. Patinas nuo patelės skiriasi ryškesne galvos spalva ir ant kaklo turi siaurą juodą žiedą. Snapas ir kojos juodos. Tai labai atsargus paukštis. Rudosios urvinės antys daugiau laiko praleidžia sausumoje. Jos puikios bėgikės. Nardo tik esant pavojui. Jų skrydis sunkus, reti sparnų mostai, daugiau panašus į žąsų, nei į ančių.

Dažniausiai šie paukščiai gyvena poromis arba nedidelėmis grupėmis. Tačiau šėrimosi laikotarpiu ir žiemojimo vietose jos susirenka didelėmis grupėmis prie vandens telkinių.

Rudoji urvinė antis paplitusi šiaurės vakarų Afrikoje ir Etiopijoje, taip pat Eurazijoje. Žiemoja Azijos pietuose. Europinė rudųjų urvinių ančių populiacija mažėja, o Vakarų Europoje gali greitai visiškai išnykti.

Į perėjimo vietas paukščiai sugrįžta labai anksti – kovo mėnesį arba balandžio pradžioje. Veisiasi antrais gyvenimo metais. Poros susidaro keleriems metams. Šiai rūšiai būdinga tai, kad patelė renkasi patiną. Peri urvuose ir medžių drevėse ganėtinai toli nuo vandens telkinio. Jauniklių auginime dalyvauja abu tėvai. Jaunikliai su tėvais būna kartu iki migracijos.

Nelaisvėje šiuos paukščius geriausia laikyti poromis. Juos galima laikyti su kitų rūšių žąsiniais paukščiais.

Tibete ir Mongolijoje rudoji urvinė antis budistų laikoma šventu paukščiu.