Šventasis ibis

Threskiornis aethiopicus
Būrys GANDRINIAI PAUKŠČIAI Dėtis 3–4 kiaušiniai
Šeima IBISINIAI Perėjimo trukmė 30 dienų
Gyvena ~ 29 metus Svoris 1,4 kg
Paplitimas Eurazija – nuo Balkanų pusiasalio iki Birmos, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Australijoje.
Buveinė perėjimo laikotarpiu – upių ir ežerų slėniai, klajonių laikotarpiu – ryžių laukai, vandens telkinių pakraščiai.
Minta įvairiais bestuburiais (kirmėlėmis, vabzdžiais, vėžiagyviais bei jų lervomis, moliuskais), smulkiomis žuvytėmis, varliagyviais.

BiologijaTaip vadinamas, nes Senovės Egipte buvo laikomas šventuoju paukščiu. Šis paukštis buvo laikomas išminties ir teisingumo dievo Toto simboliu. Pats Totas vaizduojamas ibio galva. Toto šventykloje buvo laikoma gausybė šventųjų ibių, jų kūnai buvo balzamuojami. Senovės Egipte šventųjų ibių buvo daug ir jie netrukdomi veisėsi  net ir miestuose, tačiau dabartiniame Egipte jų sutinkama labai retai. Ši rūšis paplitusi Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Madagaskare ir pietų Arabijoje. Į Lietuvą  užklysta retai.

Šventasis ibis yra mažesnis už baltąjį gandrą. Patinas ir patelė išvaizda nesiskiria – yra baltos spalvos. Plasnojamųjų plunksnų galai juodi su violetiniu atspalviu. Snapas ir kojos juodi.

Aktyvūs dieną. Nakvoja medžiuose. Kadangi veisimo vietose yra globojamas (laikomas šventu paukščiu), nebijo žmogaus. Kaip ir gandras, maisto ieško vaikščiodamas ir savo ilgu lenktu snapu krapštydamas žemę. Dažnai laikosi grupėmis. Lizdus krauna medžiuose iš šakų, vidų iškloja sausomis žolėmis.