Arktinis vilkas

Canis lupus arctos
Būrys PLĖŠRIEJI Vada 4–5 jaunikliai
Šeima ŠUNINIAI Nėštumas nuo 61 iki 63 dienų
Gyvena 7–10 metų Svoris 40–80 kg
Paplitimas Arkties dalyje nuo Kanados iki Grenlandijos.
Minta arktiniai vilkai gyvena vienoje nederlingiausių mūsų planetos teritorijų. Tam, kad išgyventų, vilkai prisitaikė ėsti viską, ką tik randa savo kelyje. Minta įvairiais laukiniais žvėrimis, nuo lemingų ir kiškių iki šiaurinių elnių arba net avijaučių. Kartais vilkai daugybę dienų išbūna be maisto, tačiau po to suėda iki 10 kg iš karto.

Vilkų gaujos labai organizuotos. Tiek medžiodami, tiek augindami jauniklius, arktiniai vilkai vienas kitam padeda. Jeigu atsitinka taip, kad vienas šeimos narys sužeidžiamas ir negali medžioti, kiti šeimos nariai juo rūpinasi kol šis pasveiksta. Vilkai monogamai. Poras sudaro visam gyvenimui. Poruojasi sausio–kovo mėn. Nėštumas trunka nuo 61 iki 63 dienų. Gimsta 4–5 jaunikliai. Mažyliai gimsta akli, kurti ir bejėgiai. Jie visiškai priklauso nuo motinos. Subręsta 2–3 metų, patinai vėliau negu patelės. Vilkai labai gudrūs gyvūnai, savo medžioklės vietas pasirenka atsižvelgdami į saugumo ir mitybos sąlygas. Jie gerai mato tamsoje, turi puikią uoslę ir klausą, geba mėtyti pėdas.

Arkties vilkai paprastai yra mažesni už pilkuosius vilkus, taip pat turi mažesnes ausis, šiek tiek trumpesnius snukius ir kojas, tai padeda sulaikyti kūno šilumą. Šių vilkų kailis turi puikų izoliacinį sluoksnį, kuris apsaugo juos nuo Arkties šalčių. Net vilkų letenos padengtos kailiu, kuris ne tik apsaugo šiuos vilkus nuo šalto sniego bei ledo, bet taip pat užtikrina geresnį letenų sukibimą su slidžiais paviršiais.

Arktinį vilką galima sutikti Arktyje nuo Kanados iki Grenlandijos. Dėl izoliuotos gyvenamosios vietos, arktiniams vilkams medžioklė ir buveinių naikinimas negresia taip smarkiai kaip vilkų giminaičiams gyvenantiems piečiau. Tačiau arktinių vilkų skaičius gamtoje vis tiek mažėja dėl klimato kaitos ir pramonės plėtros Arkties regionuose.