Arktinis vilkas

Canis lupus arctos

Būrys:

Plėšrūnai

Šeima:

Šuniniai

Vilkai labai gudrūs gyvūnai, savo medžioklės vietas pasirenka atsižvelgdami į saugumo ir mitybos sąlygas. Jie gerai mato tamsoje, turi puikią uoslę ir klausą, geba mėtyti pėdas

Gyvena:

iki 10 metų

Biologija:

sveria 32-70 kg

Vilkai monogamai. Poras sudaro visam gyvenimui. Poruojasi sausio–kovo mėn. Mažyliai gimsta akli, kurti ir bejėgiai. Jie visiškai priklauso nuo motinos. Subręsta 2–3 metų, patinai vėliau negu patelės.

Vada:

4-5 jaunikliai

Nėštumas:

61–63 dienos

Ši rūšis paplitusi Arkties dalyje nuo Kanados iki Grenlandijos. Arktiniai vilkai gyvena vienoje nederlingiausių mūsų planetos teritorijų.

 

Tam, kad išgyventų, vilkai prisitaikė ėsti viską, ką tik randa savo kelyje. Minta įvairiais laukiniais žvėrimis, nuo lemingų ir kiškių iki šiaurinių elnių arba net avijaučių. Kartais vilkai daugybę dienų išbūna be maisto, tačiau po to suėda iki 10 kg iš karto.

 

Šių vilkų kailis turi puikų izoliacinį sluoksnį, kuris apsaugo juos nuo Arkties šalčių. Net vilkų letenos padengtos kailiu, kuris ne tik apsaugo šiuos vilkus nuo šalto sniego bei ledo, bet taip pat užtikrina geresnį letenų sukibimą su slidžiais paviršiais.

Vilkai labai gudrūs gyvūnai, savo medžioklės vietas pasirenka atsižvelgdami į saugumo ir mitybos sąlygas. Jie gerai mato tamsoje, turi puikią uoslę ir klausą, geba mėtyti pėdas

Gyvena:

iki 10 metų

Biologija:

sveria 32-70 kg

Vilkai monogamai. Poras sudaro visam gyvenimui. Poruojasi sausio–kovo mėn. Mažyliai gimsta akli, kurti ir bejėgiai. Jie visiškai priklauso nuo motinos. Subręsta 2–3 metų, patinai vėliau negu patelės.

Vada:

4-5 jaunikliai

Nėštumas:

61–63 dienos

Ši rūšis paplitusi Arkties dalyje nuo Kanados iki Grenlandijos. Arktiniai vilkai gyvena vienoje nederlingiausių mūsų planetos teritorijų.

 

Tam, kad išgyventų, vilkai prisitaikė ėsti viską, ką tik randa savo kelyje. Minta įvairiais laukiniais žvėrimis, nuo lemingų ir kiškių iki šiaurinių elnių arba net avijaučių. Kartais vilkai daugybę dienų išbūna be maisto, tačiau po to suėda iki 10 kg iš karto.

 

Šių vilkų kailis turi puikų izoliacinį sluoksnį, kuris apsaugo juos nuo Arkties šalčių. Net vilkų letenos padengtos kailiu, kuris ne tik apsaugo šiuos vilkus nuo šalto sniego bei ledo, bet taip pat užtikrina geresnį letenų sukibimą su slidžiais paviršiais.