Degu

Octodon degus
Būrys  GRAUŽIKAI                                  Jauniklių skaičius 5–6 (gali iki 10) jauniklių 
Šeima AŠTUONIADANTINIAI Nėštumo trukmė 87–90 dienų
Gyvena 12–15 metų laisvėje, 6–7 metus nelaisvėje  Ilgis 25–31 cm, uodegos ilgis – 7,5–13 cm
Paplitimas Pietų Amerikos pietvakarinė dalis (Argentinos, Bolivijos, Peru, Čilės, Andų tarpukalnės). Gyvena uolose, skardžiuose, rausia iki 1 metro gylio urvus, gerai jaučiasi 1200–2000 metrų aukštyje. 
Minta panašiai, kaip jūrų kiaulytės ir šinšilos. Į jų mitybos racioną įeina įvairios daržovės, vaisiai, sausa žolė. Šie žvėreliai mėgsta smaguriauti sudžiūvusiais vaisiais, uogomis, riešutais, saulėgrąžų ar kitų augalų sėklomis. Tiesa, degu organizmas sunkiai perdirba cukrų, todėl reikėtų vengti į jų racioną įtraukti daug cukraus turinčių vaisių, daržovių ar kitų pašarų. Degu dantys, kaip ir visų graužikų nuolat auga. Jų šlifavimui degučiai mėgsta griaužti medžių šakeles, žievę bei šaknis.

Biologija. Savo kilme jie yra artimesni jūrų kiaulytėms ir triušiams nei mažiesiems graužikams. Kailiukas rudas arba pilkas, kūno apačioje šviesus. Turi dideles tamsias akis, puikiai mato ir pasižymi gera klausa. Jie turi 20 dantų: po 2 viršutinius ir apatinius oranžinės spalvos kandžius, kurie nuolat auga visą gyvenimą. Degu lytiškai subręsta būdami 6 mėn. Nelaisvėje jie paprastai dauginasi ištisus metus. Gamtoje – priklausomai nuo metų laiko. Degu jaunikliai gimsta su kailiuku ir regintys, sveria apie 10 g, beveik iš karto bėgioja. Patelė jauniklius savo pienu maitina 5–6 savaites, tačiau tik 8 savaičių amžiaus mažyliai jau gali būti savarankiški.