Jūrų kiaulytė

Cavia porcellus
Būrys  RODENTIA                                Jauniklių skaičius 
Šeima CAVIDAE Nėštumo trukmė 
Gyvena 8–10 metų Svoris patinai sveria 900–1200 g, o patelės – 600–900 g
Paplitimas Pietų Amerikoje – Andų kalnų regione
Minta morkomis, virtomis bulvėmis, kopūstais, runkeliais, salotų lapais, įvairiais grūdais, šienu. Vasarą pagrindinis jų maistas – įvairūs žalumynai: liucerna, dobilai, kiaulpienės, runkelių lapai, vaisiai. Žiemą jūrų kiaulytei reikia duoti daigintų grūdų, želmenų, nepamiršti mineralų ir vitaminų.

Biologija. Turi 20 dantų. Šie gyvūnai nepasižymi geru regėjimu ir klausa, tačiau jie turi puikią uoslę. Laukinius jos protėvius žmonės prisijaukino dar priešistoriniais laikais Centrinių Andų teritorijoje, kur jūrų kiaulytės iki šių dienų tebeauginamos tvartuose ir naudojamos maistui. Maždaug prieš 400 metų šie gyvūnai buvo įvežti į Europą. Jūrų kiaulytėmis jos vadinamos dėl to, kad atvežtos iš už jūrų ir dėl leidžiamų garsų, panašių į kiaulės žviegimą. Iš tikrųjų šie gyvūnai nieko bendro nei su jūra nei su kiaulėmis neturi. Jūrų kiaulyčių populiarumas išaugo po Antrojo pasaulinio karo. Europoje atsirado šių gyvūnų augintojų klubų, draugijų, buvo rengiamos parodos.

Jūrų kiaulytės lytiškai subręsta per 60–90 dienų, fiziologiškai – 5–8 mėnesių amžiaus. Palankiomis sąlygomis jūrų kiaulytė jauniklius gali vesti bet kuriuo metų laiku.