Nykštukinis begemotas

Choeropsis liberiensis
Būrys PORAKANOPIAI Vada 1 jauniklis
Šeima HIPOPOTAMINIAI Nėštumas 200 dienų
Gyvena 25–35 metus Svoris 160–270 kg
Paplitimas gyvena Afrikoje, Nigerio žemupyje.
Minta sausumos ir vandens augalais.
Statusas Tarptautinėje raudonojoje knygoje nykstantys.

Biologija. Atrasti tik 1844 m. Trūkstant informacijos, dėl mažo ūgio ir panašumo, šie gyvūnai ilgą laiką buvo laikomi Nilo begemoto jaunikliais.

Surasti nykštukinio begemoto jauniklio pėdsaką – tikra laimė! Kodėl? Gimę nykštukinių begemotų jaunikliai sveria iki 6 kg., jie nemoka plaukti, dėl to yra paliekami saugioje, tankia augmenija apaugusioje vietoje, į kurią motina reguliariai grįžta jų pamaitinti. Jaunikliai pradeda sekti savo motinas būdami maždaug 3–5 mėnesių amžiaus, kai jie jau yra gana dideli. Tai paaiškina, kodėl beveik niekada nerandama jaunų šių gyvūnų pėdsakų. 

Nykštukiniai begemotai – ilgaamžiai gyvūnai. Vidutinė šių gyvūnų gyvenimo trukmė gamtoje – 20m., zoologijos soduose apie 35 m. Lietuvos zoologijos sode gyvenantis nykštukinis begemotas Klopsas Senelis jau muša ilgaamžiškumo rekordus. 1978 metais Poznanės zoologijos sode gimęs begemotas jau skaičiuoja 42-uosius metus! 

Nykštukiniai begemotai įrašyti į tarptautinę raudonąją knygą, kaip nykstanti rūšis. Manoma, kad šiuo metu gamtoje yra tik apie 2,000-2,499 suaugę nykštukiniai begemotai. Miškų kirtimas – pagrindinė priežastis, dėl kurios nyksta šie gyvūnai. Miškai nykštukinių begemotų paplitimo teritorijose yra kertami, jog vietoj jų būtų galima auginti palmių, kavos ar kitų augalų plantacijas, tiesti kelius, vykdyti kasybos darbus. Miškai dėl šių priežasčių tampa fragmentuoti, tokiuose miškuose gyvūnus lengviau medžioti brakonieriams, o atskirtos nykštukinių begemotų populiacijos tampa izoliuotos ir todėl jos tampa dar pažeidžiamesnės. Genetiniai tyrimai rodo, kad begemotai giminingi banginiams.