Rudoji lapė

Vulpes vulpes

Būrys:

Plėšrūnai

Šeima:

Šuniniai

Dažniausiai lapės įsikuria miškingose vietovėse. Tačiau nykstant jų natūralioms buveinėms, lapės puikiai prisitaikė gyventi arti žmogaus, dideliuose miestuose. Lapės kojos, palyginti su kūno dydžiu, trumpesnės nei vilko, tačiau labai stiprios ir leidžia pasiekti maždaug 50 km/h greitį. Uodega visuomet pūkuota, o galiukas baltas.

Gyvena:

iki 3 metų

Biologija:

sveria nuo 2 iki 14 kg

Lapiukus lapės veda urvuose, kuriuos neretai atima iš kitų gyvūnų pvz. barsukų. Kad urvuose gyvena lapės, galima suprasti iš salsvo muskuso kvapo.

 

Rudosios lapės yra puikūs tėvai. Vos gimę lapiukai būna akli ir bejėgiai, šiuo laikotarpiu juos visą laiką prižiūri patelė, o patinas ją nuolat aprūpina ėdesiu.

Vada:

1-9 jaunikliai

Nėštumas:

49–55 dienos

Nors rudosios lapės priklauso šuninių šeimai, medžioja lapės panašiau į kates. Rudosios lapės iš esmės yra visaėdės. Jos dažniausiai minta graužikais, paukščiai (taip pat ir naminiais), ropliais, varlėmis, vabzdžiais ir įvairiais vaisiais bei uogomis. Pavasariais nemažą jų raciono dalį sudaro stirniukai, kiškučiai, paukščiukai ir paukščių kiaušiniai. Jos nevengia ėsti žmonių maisto atliekas ir dvėselieną. Lapė gali suėsti nuo 0,5 iki 1 kg pašaro per dieną.

 

Ši rūšis turi plačiausią paplitimą iš visų šuninių šeimai priklausančių gyvūnų. Aptinkama visame šiauriniame pusrutulyje nuo poliarinio rato iki Centrinės Amerikos, Centrinės Azijos, aptinkama visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje.

Dažniausiai lapės įsikuria miškingose vietovėse. Tačiau nykstant jų natūralioms buveinėms, lapės puikiai prisitaikė gyventi arti žmogaus, dideliuose miestuose. Lapės kojos, palyginti su kūno dydžiu, trumpesnės nei vilko, tačiau labai stiprios ir leidžia pasiekti maždaug 50 km/h greitį. Uodega visuomet pūkuota, o galiukas baltas.

Gyvena:

iki 3 metų

Biologija:

sveria nuo 2 iki 14 kg

Lapiukus lapės veda urvuose, kuriuos neretai atima iš kitų gyvūnų pvz. barsukų. Kad urvuose gyvena lapės, galima suprasti iš salsvo muskuso kvapo.

 

Rudosios lapės yra puikūs tėvai. Vos gimę lapiukai būna akli ir bejėgiai, šiuo laikotarpiu juos visą laiką prižiūri patelė, o patinas ją nuolat aprūpina ėdesiu.

Vada:

1-9 jaunikliai

Nėštumas:

49–55 dienos

Nors rudosios lapės priklauso šuninių šeimai, medžioja lapės panašiau į kates. Rudosios lapės iš esmės yra visaėdės. Jos dažniausiai minta graužikais, paukščiai (taip pat ir naminiais), ropliais, varlėmis, vabzdžiais ir įvairiais vaisiais bei uogomis. Pavasariais nemažą jų raciono dalį sudaro stirniukai, kiškučiai, paukščiukai ir paukščių kiaušiniai. Jos nevengia ėsti žmonių maisto atliekas ir dvėselieną. Lapė gali suėsti nuo 0,5 iki 1 kg pašaro per dieną.

 

Ši rūšis turi plačiausią paplitimą iš visų šuninių šeimai priklausančių gyvūnų. Aptinkama visame šiauriniame pusrutulyje nuo poliarinio rato iki Centrinės Amerikos, Centrinės Azijos, aptinkama visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje.