Gyvūnų poravimasis: kaip vienišiai gamtoje užtikrina rūšies tęstinumą?

Poravimasis laukinėje gamtoje yra sudėtingas biologinis procesas, susiformavęs evoliucijos metu. Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su paprastųjų lūšių, amūrinių tigrų ir rutulinių šarvuočių poravimosi ypatumais. Šios rūšys atskleidžia, kad panašūs poravimosi principai būdingi skirtingoms žinduolių grupėms visame pasaulyje. Aptariamų rūšių poras galima sutikti ir Lietuvos zoologijos sode.

Paprastųjų lūšių, amūrinių tigrų ir rutulinių šarvuočių atstovai yra vienišiai, o suaugę individai susitinka tik susiporuoti. Ilgalaikiai ryšiai šioms rūšims nebūdingi ir palikuonių priežiūra tenka tik patelėms. Toks elgesio modelis gyvūnų pasaulyje dažnas – apie 95 proc. žinduolių rūšių poruojasi tik dauginimosi laikotarpiu, vėliau – išsiskiria.

Paprastoji lūšis (Lynx lynx ) – vienintelė laukinė katė, natūraliai gyvenanti Lietuvoje. Lietuvos zoologijos sodo lūšių pora Eva (16 m.) ir Vori (18 m.) yra brandūs rūšies atstovai, supažindinantys lankytojus su šios laukinės katės biologija. Lūšys gamtoje gyvena vienos, su kitomis lūšimis susitinka tik trumpam, vasario – kovo mėnesiais. Patelė poruotis gali vos kelias dienas, todėl patinai aktyviai jos ieško, keliauja didelius atstumus, žymi teritoriją kvapais ir garsais. Suradęs patelę, patinas gali kelias dienas būti kartu su ja ir poruotis ne vieną kartą. Lūšys paprastai viena kitos vengia, tačiau poravimosi metu jos tampa pakantesnės ir laikosi arti viena kitos. Pasibaigus poravimuisi, lūšys išsiskiria.

Didžiausiems kačių šeimos atstovams, Lietuvos zoologijos sodo amūriniams tigrams Edui (15 m.) ir Nayai (16 m.) vienišas gyvenimo būdas taip pat įprastas. Amūrinis tigras (Panthera tigris altaica) – agresyviai savo teritoriją ginantis plėšrūnas iš atšiauraus klimato kraštų Tolimuosiuose Rytuose. Poravimosi laikotarpiu patinas ir patelė kelias dienas ar net savaitę būna kartu. Įdomu tai, kad poravimosi metu patelė dažnai būna dominuojanti. Ji pati sprendžia, ar priimti patiną, gali būti agresyvi – urgzti, kirsti letena ar pulti. Patinas, siekdamas susiporuoti, turi elgtis atsargiai ir stebėti patelės elgesį. Po šio trumpo intensyvaus bendravimo ryšys visiškai nutrūksta.

Lietuvos zoologijos sode gyvenantys iš Pietų Amerikos kilę egzotiškieji rutuliniai šarvuočiai, 2 metų Marilyn Monroe ir 4-erių Jonas, yra naktiniai ir dažniausiai vieniši gyvūnai. Gamtoje šarvuočiai susitinka praktiškai tik poravimosi laikotarpiu. Rutulinių šarvuočių (Tolypeutes matacus) poravimasis dažniausiai vyksta šiltesniu metų laiku, kai pakankamai maisto. Patelė poruotis pasirengusi ribotą laiką, todėl patinai ją suranda pagal kvapus ir seka jos pėdsakais. Rutuliniai šarvuočiai gindamiesi susisuka į vientisą rutulį, todėl ir patelė gali taip elgtis, jei poravimosi metu jaučiasi nesaugi. Patinas turi „įtikinti“ ją išsivynioti. Patinas kantriai ją seka, liečia snukiu ir bando paskatinti atsiverti – tai gali užtrukti. Pasibaigus poravimosi procesui rutuliniai šarvuočiai išsiskiria.

Pastebima, kad nors ilgalaikės poros tarp žinduolių retos, tačiau jų pasitaiko, pvz., tai būdinga Lietuvos zoologijos sode gyvenančioms pilkųjų vilkų ar patagoninių marų rūšims. Tuo tarpu paukščių pasaulyje ilgalaikė partnerystė daug dažnesnė – 90 proc. jų rūšių bent vienam sezonui sudaro poras jaunikliams auginti, pvz., juodosios gulbės ar didieji apuokai, kurie gyvena ir Lietuvos zoologijos sode.

Šv. Valentino dieną ir moksleivių atostogų metu Lietuvos zoologijos sodas kauniečius ir miesto svečius kviečia iš arčiau pažinti gyvūnus žiemą. Bilietus su 50 proc. nuolaida iki vasario 28 d. įsigyti galima https://bilietai.zoosodas.lt arba kasose.

Lietuvos zoologijos sodas lankytojų laukia kasdien nuo 10.00 iki 18.00 val. (pirmadieniais – nuo 11.00 val.). Vasario 16-ąją Lietuvos zoologijos sodas dirbs įprastai.

Atrask, pažink, išsaugok!