Oryctolagus cuniculus domesticus

Dauguma naminių triušių buvo išvesti ir prijaukinti iš laukinių Europos triušių. Naminiai triušiai buvo auginami dėl odos, kailio, mėsos ir kaip augintiniai. Triušiai turi trumpesnes ausis ir mažesnes, mažiau galingas užpakalines kojas nei kiškiai.

Ciconia nigra

Juodųjų gandrų geografinis arealas yra plačiausias iš gandrų šeimos rūšių. Lizdai sezono metu aptinkami visoje Palearktyje, nuo Ispanijos iki Kinijos. Rudenį jie migruoja į pietus į Pietų Afriką ir Indiją žiemoti.

Ambystoma mexicanum

Aksolotlis — tai lervinė Ambystoma mexicanum būsena, kuri sugeba daugintis nepereidama į suaugusią formą.

Felis chaus

Šios katės paplitusios nuo Egipto iki Kaspijos jūros krantų. Jos renkasi buveines prie vandens su tankia augmenija, sutinkamos upių ir jūros pakrantėse.

Felis silvestris

Šios laukinės katės kilusios iš Europos, Škotijos ir Azijos miškingų vietovių. Taip kaip visi šunys yra kilę iš vilko, visos naminės katės yra kilusios iš šios rūšies.

Lutra lutra

Ūdros gyvena pavieniui. Aktyviausia sutemus, gana baikšti. Nepasaint to plataus paplitimo, šių gyvūnų populiacija mažėja. IUCN sąraše, priskiriamos prie gyvūnų, kuriems gresia išnykimas. Įrašytas Į Lietuvos Raudonąją knygą.

Ceratotherium simum

Mokslinis baltojo raganosio pavadinimas graikiškai reiškia: cerato „ragas“, o toris reiškia „laukinis žvėris“. Graikiškas „simus” reiškia plokščiasnukis. Raganosiai yra pilki ir beveik be plaukų, plaukeliai tik ant ausų, uodegos galiukų ir blakstienos. Baltieji raganosiai turi plačią viršutinę lūpą ir pastebimą kuprą ant kaklo. Priekinės ir užpakalinės pėdos turi po tris pirštus. Baltieji raganosiai yra trumparegiai, tačiau jų klausa ir uoslė yra puiki.

Chelydra serpentina

Kaimaninių vėžlių rūšies atstovai aktyvūs naktį, minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, žuvimis, bestuburiais ir augalais. Rūšis paplitusi Šiaurės, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje. Gindamasis skaudžiai kandžiojasi.

Tinca tinca

Ši rūšis savaime paplitusi visoje Europoje ir Azijos šiaurės vakarinėje dalyje. Paprastieji lynai dažniausiai sugaunami 25-40 cm ilgio ir 0,5- 1 kg svorio, bet gali užaugti iki 70 cm ilgio, ir iki 7,5 kg svorio.

Cyprinus carpio

Arealas (paplitimo plotas) apima gėlo vandens baseinus visoje Eurazijoje.  Nors karpiai paprastai neršia pavasarį, reaguodami į kylančią vandens temperatūrą ir kritulių kiekį, gali neršti kelis kartus per sezoną.

Silurus glanis

Rūšis kilusi iš plačių Centrinės, Pietinės ir Rytų Europos, Baltijos, Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų, buvo įvežta į Vakarų Europą kaip sportinėje žvejyboje vertinama žuvis ir dabar paplitusi po Euraziją.

Carassius carassius

Ši rūšis pasižymi nuostabiu fiziologiniu prisitaikymu prie savo aplinkos – žiemą karosai gali išgyventi ilgą laiką naudojant anaerobinį kvėpavimą – be deguonies.

Perca fluviatilis

Europinių ešerių arealas (paplitimo plotas) apima gėlo vandens baseinus visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį. Žinoma, kad jų arealas siekia Kolymos upę Sibire į rytus. Taip pat paplitęs kai kuriuose sūriuose Baltijos jūros vandenyse. Neršia kovo – balandžio mėnesiais, ikrus išdėsto juostomis, priekrantės augalijoje.

Chitala chitala

Peiliažuvės gyvena Bangladeše, Indijoje, Nepale ir Pakistane – Bramaputros, Indo, Gango ir Mahanadžio upės baseinuose. Plėšri žuvis, racioną sudaro smulkios žuvys, bestuburiai. Kadangi užauga didelės, Pietryčių Azijoje šios žuvys naudojamos maistui.

Aulonocara eureka

Selekciniu būdu iš Jakobfreibergo akarų išveista veislė. Išnerštus ikrus (apie 15-20), patelė susirenka į burną, kurioje saugo apie 4 savaites. Jaunikliai palieka motinos burną jau pilnai susiformavę. Minta, dugne ieškodamos smulkių bestuburių, sijodamos smėlį. Taip pat dalį raciono sudaro ir augalinis maistas.

Cyrtocara moori

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama pietiniame Malavio ežere. Neršia ant plokščio akmens, arba, jei gruntas yra smėlis, jame iškastose duobutėse. Didžiąją mitybos raciono dalį sudaro dumbliai, augantys ant ežero uolų, taip pat maitinasi smulkiais vėžiagyviais bei kitais bestuburiais. Dėl išaugos ant kaktos šios žuvys vadinamos Malavio delfinais.

Ameca splenden

Endeminė (vietinė) rūšis, gyvenanti Meksikoje, Amekos upėje, 16 km lokalioje atkarpoje. Gali užaugti iki 12 cm, tačiau paprastai būna apie 10 cm ilgio. Patelės – nežymiai didesnės už patinus. Amekos yra gyvavedės žuvys, atsiveda tik po keletą palikuonių. Skirtingai nuo kitų gyvavedžių, amekų jaunikliai iš karto būna dideli, apie 2 cm ilgio, nes patelės negimusius jauniklius maitina per tropoteniją, kurios funkcija yra panaši į žmogaus virkštelę. Nedidelį palikuonių skaičių sąlygoja jauniklių dydis.

Pseudoplatystoma fasciatum

Rūšis plačiai paplitusi Pietų Amerikos vandens telkiniuose. Neršiant gali migruoti didelius atstumus.Labai gausus ikrų skaičius (vaisingumas siekia 150 000 ikrų kilograme). Kaip ir dauguma šamų – plėšrūnas, minta už save mažesnėmis žuvimis, dažniausiai aktyvus prietemoje – vakarėjant ir naktį.

Hypostomus plecostomus

Rūšis paplitusi Kolumbijoje, Venesueloje, Orinoko upės baseine. Neršia urvuose, tarp povandeninių šaknų, prieš tai nuvalydamos paviršių, ant kurio pritvirtina ikrus. Tėvai saugo lizdą, pelekais judindami vandenį, kol ikrai išsirita. Didžiąją raciono dalį sudaro dumbliai, kurie auga ant povandeninių objektų. Ši žuvis dar žinoma kaip šamas siurbtukas.

Cichlasoma nigrofasciata

Plačiai paplitusi Centrinės Amerikos vandens telkiniuose – Gvatemaloje, Hondūre, Nikaragvoje, Kostarikoje, Panamoje. Neršia urvuose, tarp šakų, akmenų, uolų plyšiuose ar atokiose vietose išsikastose duobutėse. Neršia iki 300 ikrų, kuriuos saugo abu tėvai. Ikrai išsirita per 3 dienas, po savaitės pasklidęs mailius pradeda plaukioti ir toliau tėvai jų nebesaugo.

Parachromis managuensis

Rūšis paplitusi Centrinėje Amerikoje, aptinkama nuo Hondūro iki Kosta Rikos. Suaugusieji daugiausia maitinasi mažomis žuvimis, neršia ant akmenų ar kitų kietų substratų. Abu tėvai saugo ikrus ir išsiritusias lervutes. Ši rūšis buvo perkelta (introdukuota) į kitas Centrinės Amerikos šalis ir JAV, kaip maisto šaltinis, bei akvariumų ir tvenkinių žuvų populiacijoms kontroliuoti.

Pygocentrus nattereri

Piranijų rūšis, randama Amazonė upės baseine. Piranijos įprastai pradeda veistis sulaukusios vienerių metų, patelės šalia vandens augalų padeda kelis tūkstančius lipnių ikrų, kuriuos apvaisina patinas. Po 2-3 dienų ikrai išsirita ir jaunikliai slapstosi augaluose tol, kol tampa pakankamai dideli, kad galėtų apsiginti nuo plėšrūnų.

Cyphotilapia frontosa

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Tanganikos ežere. Patelės inkubuoja kiaušinėlius burnos ertmėje ir ką tik išsiritęs mailius pradeda maitintis patelės burnoje, o ūgtelėjęs mailius ją palieka. Ši rūšis – plėšri, besimaitinanti mažesnėmis žuvimis, makro bestuburiais ir moliuskais, taip pat kai kuriais dumbliais. Iš kitų Tanganikos ežero ciklidų išsiskiria itin didele kuprota galva, iš ko ir kilo pavadinimas. Kupros ant patinų kaktos yra žymiai didesnės nei patelių.

Otopharynx tetrastigma

Sutinkamos Afrikos Malavio bei Malombio ežeruose ir juos jungiančioje aukštutinėje Širės upėje. Minta dumbliais bei bestuburiais, tokiais kaip vabzdžių lervos ir maži vėžiagyviai, kuriuos susimedžioja augalinėje aplinkoje.

Aulonocara jacobfreibergi

Endeminė (vietinė) rūšis, priklausanti afrikinių ciklidų šeimai, sutinkama pietinėje Malavio ežero dalyje. Ši rūšis minta smulkiais bestuburiais, taip pat dalį raciono sudaro ir augalinis maistas. Pavadinimas siejamas su Jackobu Freibergu, pirmuoju afrikinių ciklidų importuotoju į JAV.

Pseudotropheus zebra

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Malavio ežere. Pagrinde minta dumbliais, kurie auga ant ežero uolų. Gaudo smulkius vėžiagyvius, vabzdžių lervas bei kitus bestuburius. Tiek gamtoje, tiek auginamų akvariumuose, pasitaiko įvairių spalvų. Pagrinde oranžinės spalvos, tačiau gali būti ir baltos (tik patinėliai) ar žydros spalvos.

Labidochromis caeruleus

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama tik Malavio ežere. Didžiąją mitybos raciono dalį sudaro dumbliai, augantys ant ežero uolų, taip pat smulkūs vėžiagyviai bei kiti bestuburiai. Aptinkama skirtingų rūšies individų atspalvių.

Golden Mbuna

Endeminė (vietinė) rūšis, aptinkama tik pietinėje Malavio ežero dalyje. Pagrinde minta dumbliais, kurie auga ant ežero uolų. Gaudo smulkius vėžiagyvius bei kitus bestuburius. Jaunikliai ilgai būna tokių spalvų bei raštų kaip patelės. Tik pasiekus lytinę brandą, jų spalva pajuoduoja, lieka tik pora šviesių juostų.

Ancistrus dolichopterus

Plačiai paplitusios Pietų Amerikos tropinėje dalyje. Didžiąją mitybos raciono dalį sudaro dumbliai, augantys ant povandeninių objektų. Dėl savo unikalios burnos gali keletą valandų išbūti prisisiurbę prie akmenų, šaknų ar kitų povandeninių objektų.

Testudo marginata

Aktyvūs dienos metu. Tai stambiausias Europoje gyvenantis sausumos vėžlys. Poravimosi metu patinai elgiasi agresyviai, agresyviau nei panašių kitų rūšių.

Pantherophis guttatus

Gamtoje sutinkami oranžinės ar rudos, pilkšvos kūno spalvos individai, su per nugarą einančiomis raudonomis dėmėmis su juodais kraštais. Ant pilvelio matomos juodos netaisyklingai besidėstančios žymės, savo forma primenančios kukurūzo grūdą. Dėl tokio rašto ši rūšis gavo savo pavadinimą. Gamtoje minta smulkiais graužikais, ropliais, varliagyviais, lizduose randamais paukščių kiaušiniais. Grobiui įveikti naudoja smaugimą. Išgąsdinta stengiasi atrodyti didesnė – pakelia pirmą kūno trečdalį bei susiraito į S raidės formą,o priartėjus užpuolikui kerta. Tuo pačiu metu greitai krutindama (vibruodama) uodegos galiuką sukuria bauginimo garsą.

Python regius

Dar vadinamas kamuoliniu pitonu dėl savo ypatybės susisukti į kamuoliuką kai juntamas pavojus. Paplitę vakarų bei centrinėje Afrikoje — nuo Senegalo, Gvinėjos įlankos šalyse ir į rytus iki Ugandos. Sutinkami pievose, savanose bei retmiškiuose. Aktyvūs naktį, dienas leidžia dažniausiai pasislėpę apleistuose graužikų urvuose ar kitokiuose plyšiuose po nuvirtusiais medžiais ar akmenimis. Medžioja tykodami pasaloje. Minta smulkiais graužikais, paukščiais. Grobiui aptikti naudoją uoslę bei šilumai jautrius jutimo organus, išsidėsčiusius ant viršutinės lūpos esančiose duobutėse. Dėka šių organų, pitonas jaučia grobio pvz. pelės kūno šilumą. Tai leidžia pitonui nustatyti šilumos šaltinio buvimo kryptį bei atstumą, todėl medžioklė galima visiškoje tamsoje.

Neurergus kaiseri

Tai mažiausia rūšis iš Neurergus genties. Neagresyvūs, tačiau poravimosi metu tarp patinų gali kilti konfliktai. Maistui neišrankūs. Manoma, kad minta smulkiais vėžiagyviais, turinčiais savyje daug karotino. Apie tai galima manyti dėl oranžinės tritonų spalvos. Šie tritonai yra plėšrūnai, aktyviai medžiojantys.

Tylototriton verrucosus

Pramintas krokodiliniu dėl kauburėlių ant nugaros, kurie primena krokodilo odos iškilimus. Lervos daugiausiai minta vandens vabzdžiais, o suaugusieji — vabzdžiais, sliekais ir kitais bestuburiais, gali pasmaguriauti varliagyvių ikrų ir lervų, žinomi kanibalizmo atvejai.

Rhynchophis boulengeri

Yra unikalios išvaizdos, nes snukio priekyje yra iškilus, išskirtinis išsikišimas -,,ragas” , (dėl kurio ir buvo pavadinta raganose), kurio funkcija dar nežinoma. Paprastai aptinkamos medžiuose. Tai naktiniai gyvūnai. Nenuodinga gyvatė.

Gastropholis prasina

Aktyvus dieną. Šie driežiukai miega ant šakų prisilaikydami ilga uodega, kuri sudaro apie 70% jų kūno ilgio.

Dendrobates auratus

Šios rūšies varlėms būdingas socialumas, jos bendrauja tarpusavyje. Viena kitai perduoda informaciją apie aplinką įvairiais kūno judesiais bei pozomis.

Dendrobates tinctorius

Šios varlės turi puikų savigynos mechanizmą. Jos išskiria nuodus per savo odą, kurie yra labai toksiški. Nuodai išsiskiria pro poras per visą kūną ir veikia centrinę nervų sistemą, sukeldami raumenų ir nervų paralyžių.

Rhacophorus dennysi

Kininės sklandančiosios varlės – didelių, stambių varlių rūšis, užauganti iki 10 cm.

Litoria caerulea

Šios varlės kaip ir chameleonai sugeba keisti spalvą priklausomai nuo aplinkos. Pirštų galai panašūs į „diskus“, kuriuose išskiriamas lipnus sekretas, kurio pagalba medvarlė „prilimpa“ prie paviršiaus.

Lampropeltis californiae

Nenuodinga gyvatė. Gali būti aktyvūs dieną arba naktį, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Pajutusios pavojų šnypščia ir barškina uodegas, o tai gali skleisti garsą, šiek tiek panašų į barškuolės skleidžiamą garsą.

Furcifer pardalis

Šiai rūšiai būdingas stiprus lytinis dimorfizmas ir išskirtinai didelės tarprūšinės patinų spalvos svyravimai: patelės ir jaunikliai yra nuo gelsvai rudos iki rudos spalvos su rožinės arba oranžinės spalvos atspalviais, o suaugę patinai yra daug didesni ir turi įvairių ryškiai raudonos, žalios, mėlynos ir geltonos spalvos derinių.

Elaphe carinata carinata

Tai didelis, stambus, įspūdingas žaltys, turintis kelis pavadinimus dėl savo įpročių: ,,žudike žiurkgyvate“ vadinama dėl mitybos įpročio misti kitais žalčiais ar gyvatėmis, ,,dvokiančia deive“- dėl stipraus ir specifinio, iš analinių liaukų išskiriamo kvapo. Minta graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais ir smulkesniais ropliais.

Brachylophus fasciatus

Fidžio juostuotoji iguana gyvena medžiuose išskirtinai atogrąžų miškuose Fidžio ir Tongos salose.

Elaphe obsoletus

Aktyvūs dieną. Pajutę pavojų gali apsimesti negyvais arba vibruoti uodegos galiuku, imituodami barškuolę. Gali paleisti stiprų muskuso kvapą, kuris atbaido plėšrūnus. Prieš kai kuriuos, kaip didelius plėšrius paukščius, gali stoti į lygiavertę kovą, kuri kartais gali baigtis ir abiejų mirtimi.

Trachemys scripta

Sutinkami 3 porūšiai, t.y. raudonausis raštuotasis vėžlys, geltonausis raštuotasis vėžlys, Kamberlendo raštuotasis vėžlys, taip pat jų hibridai.
Invazinė rūšis Europoje.

Musophaga violacea

Gyvena nedidelėmis grupėmis, iki 10-12 paukščių. Peri bei jauniklius augina abu tėvai. Sutinkamas Vakarų bei Centrinėje Afrikoje. Biotopas – miškingos vietovės. Minta saldžiais vaisiais, augalų lapais, žiedais, vabzdžiais, moliuskais.

Upupa epops

Rūšis, paplitusi Europoje, šiaurinėje Afrikoje iki pusiaujo ir Azijoje, aptinkama upių slėniuose, pamiškėse, miškų ir kirtaviečių pakraščiuose. Kukučio kūno ilgis 26-32 cm,sveria apie 70 gramų. Peri uoksuose, neretai lizdams krauti pasirenka apleistus pastatus, inkilus. Minta vabzdžiais, jų lervomis bei kitais bestuburiais, kurių ieško ant žemės.

Coracias garrulus

Europinis žalvarnis gyvena retai medžiais apaugusiuose miškuose, pamiškėse, apleistose sodybose. Minta vabzdžiais, smulkiais stuburiniais, uogomis, peri uoksuose, dažnai naudojasi kitų paukščių paliktomis lizdavietėmis. Lietuvoje suskaičiuojama vos keliolika perinčių žalvarnių porų, dauguma Dzūkijoje.

Serinus canaria domestica

Naminė kanarėlė yra domestikuota Atlantinės kanarėlės forma. Nuo laisvėje gyvenančių gentainių skiriasi savo plunksnų spalva, kuri gali varijuoti nuo ryškiai geltonos, žalios, raudonos iki baltos ar net juodos, kai laukiniai paukščiai dažniausiai būna geltonai žalsvi, su rusvu dryžiu einančiu per nugarą. Kitos Naminės kanarėlės veislės gali skirtis savo giesme ar net plunksnų forma.

Sturnia sinesis

Rūšis, paplitusi Pietų Kinijoje, Šiaurės Vietname, Pietryčių Azijoje. Suaugusių patinų galvos bei krūtinės plunksnos būna šviesiai rudos spalvos, pilvas baltos spalvos. Patelės turi tamsesnės rudos spalvos plunksnas ant nugaros bei pilvo. Tiek patinai, tiek patelės turi tipiškus baltų plunksnų plotus ant pečių.

Chamaeleo calyptratus

Tai dieną aktyvūs driežai. Prisitaikydami prie aplinkos ar pakitus nuotaikai, sugeba keisti kūno spalvą.

Malayopython reticulatus

Aktyvūs naktį ir prietemoje. Tai ilgiausia gyvatė pasaulyje. Gineso rekordų knygoje įrašytas ilgiausias pitonas siekia 9,75 m. Žinoma pora dokumentuotų atvejų, kai šios gyvatės yra prarijusios žmones.

Boa constrictor

Aktyvūs naktį ir prietemoje. Šliaužioja po medžius, gerai plaukioja. Medžioja ne tik ant žemės, bet ir medžiuose.

Callipepla squamata

Maitinasi mažomis grupelėmis, lėtai vaikščiodamos žeme, ieškodamos sėklų, vabzdžių arba pešdamos augaliją. Patinai gieda pavasarį. Dažnai matomi pakelėse nedidelėmis grupėmis, kurios dažniausiai pabėga arba nuskrenda.

Elaphe taeniura

Taivaninis smailiauodegis žaltys yra plėšri rūšis, mintanti graužikais, paukščiais, kartais jų kiaušiniais. Gerai šliaužioja medžiais, todėl gali susimedžioti ir šikšnosparnius.

Procavia capensis

Rūšis aptinkama didesnėje dalyje Afrikos ir Arabijos pusiasalio, išskyrus Kongo baseiną ir Madagaskarą. Dažniausiai sutinkami sausringose žemėse, įskaitant dykumas, savanas ir krūmynų miškus. Gyvena uolėtose vietovėse su vidutine vegetatyvine danga ir daugybe uolienų plyšių bei ertmių, kurios naudojamos kaip slėptuvės. Nors ir nerausia, tačiau gyvena apleistuose urvuose. Minta augalais, vaisiais.

Crossarchus obscurus

Rūšis, paplitusi Vakarų Afrikoje, miškingose vietovėse. Kūno ilgis apie 33 cm, o svoris – apie 1 kg. Tai – puikią uoslę ir regą turintys gyvūnai. Minta vabzdžiais, lervomis, paukščių kiaušiniais, gėlavandeniais krabais, mažais ropliais, smulkiais graužikais, vaisiais bei uogomis.

Ovibos moschatus

Avijaučiai kilę iš Kanados. Šiomis dienomis natūraliai išlikę Kanadoje, Grenlandijoje. Vėl atnaujinta populiacija Rusijos federacijoje ir JAV (Aliaskoje). Naujai įveisti Norevegijoje ir Švedijoje. Šie gyvūnai IUCN sąraše itraukti į gyvūnų sąrašą, kurie nekelia susirūpinimo, tačiau jų populiacija nuolatos mažėja. Natūrali avijaučių buveinė arktinė tundra. Vasaros metu renkasi drėgnas buveines. Žiemą būna ant kalvų ar šlaitų, kur vėjas sumažina sniego gylį.

Leucopsar rothschildi

Tai maždaug 25 centimetrų ilgio paukštis. Patelė nuo patino beveik nesiskiria išvaizda. Peri medžių drevėse. Randama tik Balio saloje (ir jos salose jūroje) bei Indonezijoje.

Zosterops palpebrosus

Rytiniai baltavokiai – maži paukštukai (apytiksliai 8-9 cm ilgio). Jie gyvena krūmynuose ir drėgnuose miškuose mažomis grupelėmis. Paplitę Indijoje.

Turdus obscurus

Migruojantys ir žiemojantys paukščiai, dažnai sudaro nedidelius pulkus.

Centrochelys sulcata

Sulcata vėžliai yra dideli, lėti ir atkaklūs. Jie kasa urvus žemėje, kur slepiasi nuo karščio. Dauguma urvų yra vidutiniškai 70 cm gylio, tačiau kai kurie vėžliai kasa tunelių sistemas, keleto metrų ilgio po žeme. Urvai yra gana vėsūs ir drėgni, o tai yra natūrali hidratacijos išsaugojimo priemonė.

Bufo calamita

Nendrinės rupūžės aktyvios būna naktimis, dieną jos praleidžia urveliuose. Žiemoja taip pat giliai urveliuose, kuriuos dažniausiai išsikasa pačios.

Atta sexdens

Šios skruzdės yra vieni iš pagrindinių vabzdžių — kenkėjų jų paplitimo teritorijose, nes sugeba greitai pašalinti augalų lapus ir taip pakenkti auginamam derliui.

Acinonyx jubatus jubatus

Gepardai yra greičiausi sausumos žinduoliai žemėje. Gali išvysti 100 km/h greitį.

Pseudotropheus demasoni

Tai vieni mažiausių Malavio ciklidų, kartais dar vadinami nykštukiniais Mibuna ciklidais.

Tropheus duboisi

Agresyvumas pasireiškia labiau savo rūšies individams nei kitų rūšių. Endeminė rūšis, sutinkama tik Tanganykos ežere.

Astronotus ocellatus

Medžioja kitas smulkias žuvis. Medžiojimo metodas – apsimesti negyvu gulint ant šono dugne. Poras sudaro visam gyvenimui. Rūšies paplitimą riboja jos netoleravimas vėsesnei vandens temperatūrai, apatinė rūšiai mirtina riba yra 12,9°C.

Osteoglossum bicirrhosum

Stambios arovanos sugeba iššokti iš vandens net 3 metrus.

Canis lupus arctos

Vilkų gaujos labai organizuotos. Tiek medžiodami, tiek augindami jauniklius, arktiniai vilkai vienas kitam padeda.

Vulpes vulpes

Rudosios lapės laikomos labai protingomis, nes yra nepaprastai gerai prisitaikiusios išlikti esant įvairioms sąlygoms.

Rousettus aegyptiacus

Egiptiniai skraidantieji šunys, vieninteliai iš didžiųjų šikšnosparnių, naudojančių echolokaciją – garso skleidimą ir grįžtančio aido priėmimą, kurį sukuria liežuviu skleisdami šaižius traškesius.

Saguinus oedipus

Šios beždžionės žinomos kaip labai protingi žinduoliai. Jos geba greitai mokytis, yra smalsios ir turi puikią atmintį.

Sapajus apella

Kapucinai dažnai laikomi sumaniausiomis naujojo pasaulio beždžionėmis: juodagalvis kapucinas gali naudotis įvairiais įrankiais, pavyzdžiui akmeniu sutraiškyti kietus riešutus.

Papio anubis

Anubių skiriamasis požymis – ryškiai raudonos spalvos sėdynės trynė. Jos labai svarbios, kad atskiri bandos nariai nepasimestų iš akių keliaudami po brūzgynus.

Lynx lynx

Paprastosios lūšys – vienintelės Lietuvoje gyvenančios kačių šeimos atstovės. Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje lūšys buvo beveik išnykusios. Vėliau, pagerėjus jų apsaugai, mitybos sąlygoms ir sumažėjus vilkų, lūšių ėmė gausėti. Lūšys atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant kitų gyvūnų gausumą.

Otocolobus manul

Manulas – katinų šeimos, retas plėšrus žinduolis. Manulas ne toks garsus kaip liūtas, ne toks grakštus kaip leopardas, jis dydžiu panašus į naminį katiną, nors ir stambesnis, o artimiausi jo giminaičiai yra persiškos kilmės katinai.

Macropus rufogriseus

Dažniausiai kengūras galima sutikti Australijoje, kur gyvena daug skirtingų kengūrų porūšių.

Capra hircus var. domestica cameruni

Tai naminės miniatiūrinės ožkos. Šios ožkos vienos iš mažiausių pasaulyje!

Camelus bactrianus

Kupranugariai sunkiai pakelia drėgną klimatą, tačiau lengvai ištveria temperatūros svyravimus nuo -27 iki +50 laipsnių.

Muntiacus reevesi

Muntjakai yra kilę iš pietryčių Kinijos, taip pat gali būti sutinkami ir Taivano žemėse.

Lama glama

Lama buvo prijaukinta Peru 2000–2500 metais prieš mūsų erą. Lama, kaip ir kupranugaris, yra labai ištverminga ir gali ilgai išbūti be vandens.

Equus asinus var. dom.

Asilus žmonės prijaukino 4000 metų prieš Kristų, tai pirmi prijaukinti gyvūnai krovinių pernešimui. Šiltesniuose kraštuose pakeičia arklį, nes tenkinasi prastesniu pašaru ir yra ištvermingesnis. Asilę kryžminant su arkliu gaunami vertingi darbiniai gyvuliai – mulai.

Vulpes corsac

Korsakas dar žinomas kaip stepių lapė. Sutikęs žmogų, gali apsimesti negyvu, bet, atsiradus pirmai galimybei, pabėga.

Gromphadorhina portentosa

Madagaskaro tarakonai turi išskirtiną savybę – jie šnypščia. Šnypščiama pučiant orą pro kvėpavimo poras. Tai — vieninteliai vabzdžiai, kurie turi tokią techniką.

Bufo marinus

Tai viena iš pačių didžiausių rupūžių pasaulyje. Agos nuodai, vadinami bufoksinais, yra labai stiprūs, nuodų turi net varliagyvių kiaušiniai.

Bombina bombina

Raudonpilvės kūmutės saugoma tarptautiniu lygiu, t. y. ji yra įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, II ir IV priedus, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedėlį „Griežtai saugomos faunos rūšys”. Įtraukta ir į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, priskirta 5 (Rs – išsaugotos rūšys) kategorijai.

Lampropeltis triangulum sinaloae

Pieninė sinalojinė gyvatė yra žaltinių gyvačių šeimos roplys. Savo išvaizda imituoja nuodingą koralinę gyvatę. Išsigandusi paskleidžia muskuso kvapą, taip atbaidydama priešą.

Dendrobates azureus

Šios varlės turi puikų savigynos mechanizmą. Jos išskiria nuodus per savo odą, kurie yra labai toksiški. Nuodai išsiskiria pro poras per visą kūną ir veikia centrinę nervų sistemą, sukeldami raumenų ir nervų paralyžių.

Cyclura cornuta

Tai — dieninių driežų rūšis, mėgstanti leisti laiką uolingose atvirose vietose, kuriose nedaug augmenijos. Daug laiko praleidžia besišildydamos prieš saulę.

Tupaia belangeri

Žodis Tupaja yra kilęs iš malajų kalbos žodžio „tupai“, kuris reiškia voverę. Šie medlaipių kirstukų būriui priklausantys žinduoliai naudoja 8 skirtingus garsus susikalbėti su gentainiais.

Tiliqua gigas

Mėlynliežuviai scinkai natūraliai ieško akių kontakto. Geba įsiminti ir atskirti įvairius garsus.

Gerrhosaurus major

Didysis gerozauras yra dieninis roplys. Tai reiškia, jog ši driežų rūšis yra aktyvi daugiausia dienos metu.

Agrionemys horsfieldii

Stepinis vėžlys yra aptinkamas Vidurinės Azijos sausose, uolėtose dykumose, pusdykumėse arba skurdžia augmenija apaugusiose vietovėse. Šių roplių aptinkama ir 1500-2000 m virš jūros lygio.

Physignathus cocincinus

Vandeninės agamos — gan dideli driežai, dar vadinami kininiais vandens drakonais. Vandeninės agamos pačiame viršugalvyje turi trečiąją akį, kurios pagalba jaučia šviesą, tamsą, t.y. šešėlius virš galvos, kas padeda laiku sureguoti virš galvos sklandant plėšriesiems paukščiams.

Basiliscus plumifrons

Žaliasis baziliskas yra iguaninių roplių šeimos gyvūnas – neretai dar vadinamas Jėzaus Kristaus driežu. Tokį vardą jis gavo dėl gebėjimo nedidelius nuotolius bėgti vandens paviršiumi 2,14 m/s greičiu.

Caiman crocodilus

Krokodilinis kaimanas — puikus vandens plėšrūnas. Žinoma, kad šis krokodilas gali keisti savo odos spalvą – patekus į itin šaltą vandenį kaimano odoje esančios juodo pigmento prisipildžiusios ląstelės išsiplėčia ir dėl to ropliai atrodo tamsesni.

Amphibolurus (Pogona) vitticeps

Barzdotosiomis vadinamos todėl, kad pajutusios pavojų, agamos išsižioja, išpučia kūną, ypač pasmakrę, kuri pajuoduoja ir tuo primena barzdą. Pašiauštais spygliais agama atrodo dar didesnė bei grėsmingesnė nei yra.

Chamydosaurus kingii

Daugiau nei 90 % laiko praleidžia medžiuose. Išsigandusios ar besigindamos išskleidžia „apykaklę“, kad atrodytų grėsmingesnės. Bėgdamos greitai, sprunka ant dviejų kojų.

Emys orbicularis

Baliniai vėžliai yra vienintelė vėžlių rūšis aptinkama Lietuvoje.

Ambystoma mexicanum

Aksolotlis — tai lervinė Ambystoma mexicanum būsena, kuri sugeba daugintis nepereidama į suaugusią formą.

Dendrobates leucomelas

Geltongalvė medlaipė paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, drėgnuose atogrąžų miškuose. Gyvena šlapių medžių kamienuose, drėgnose ir vandeningose buveinėse.

Chloropsis cochinchinensis kinneari

Apelsinuko pavadinimą gavo dėl patinėlio ryškiai geltonai oranžinės spalvos pilvelio.

Eudocimus ruber

Ilgakojai ir ilgakakliai paukščiai, pasižymi nuostabiomis raudonomis plunksnomis ir blizgiais mėlynai juodais sparnų galiukais.

Tadorna ferruginea

Rudoji urvinė antis paplitusi Šiaurės – Vakarų Afrikoje ir Etiopijoje, taip pat Eurazijoje. Įdomu tai, kad Tibete ir Mongolijoje rudoji urvinė antis budistų laikoma šventu paukščiu.

Pelecanus onocrotalus

Veisimosi sezono metu pelikano plunksnos nusidažo rausvai.

Anser anser

Prieš tūkstančius metų pilkosios žąsys buvo prijaukintos ir naudojamos maistui bei pūkams.

Pavo cristatus

Ši rūšis yra labai atsargi ir visada atkreipia dėmesį į galimą pavojų. Povas yra dieninis paukštis, nakvynei renkasi aukštus medžius, kurių šakose įsitaiso miegoti.

Gyps fulvus

Grifai yra kenksmingo maisto tinklo dalis ekosistemoje ir svarbi ekologinė paslauga, skirta perdirbti skerdenų biomasę, kad būtų išvengta negyvos biomasės kaupimosi, taip prisidedant prie atliekų pašalinimo, ligų reguliavimo ir maistinių medžiagų apykaitos.

Psittacus erithacus

Laukinės Afrikos pilkosios papūgos yra labai drovios ir retai leidžia žmonėms prie jų prieiti. Jauni paukščiai su savo šeimų grupėmis būna ilgą laiką, iki kelerių metų ir jomis rūpinasi vyresni paukščiai, kol jos tampa pakankamai suaugusios, nepriklausomos.

Haliaeetus albicilla

Didžiausias Europos plėšrusis paukštis. Nuo XX a. pabaigos populiacija pamažu gausėja. Šiuo metu populiaciją sudaro apie 150-170 porų.

Cygnus atratus

Juodosios gulbės daugiausia aptinkamos pietų Australijos pelkėse ir yra linkusios vengti šiaurinių tropikų. Šios gulbės yra didžiausios iš visų paukščių.

Lonchura oryzivora

Viršutinė kūno dalis ir krūtinė pilka, pilvas rožinis, skruostai- balti, juoda galva, raudonas apvadas apie akis, rausvos pėdos ir stora raudonas snapas.

Melopsittacus undulatus

Banguotosios papūgos yra populiarūs augintiniai visame pasaulyje dėl savo mažo dydžio, mažos kainos ir gebėjimo imituoti žmogaus kalbą. Jos tikriausiai yra trečias pagal populiarumą augintinis pasaulyje po prijaukinto šuns ir katės.

Branta leucopsis

Tėvai su jaunikliais dažniausia laikosi kartu iki kito veisimosi sezono. Sausumoje vikri, greitai bėgioja. Kartais, jei išsišėrusi, sugeba pabėgti nuo plėšrūnų. Puikiai plaukioja, bet nenardo.

Bison bonasus

1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 m., o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 m.

Oreamnos americanus

Tai nuostabūs šuolininkai, galintys įveikti labai stačius kalnus. Šoka žemyn 6-7 m nuo vieno skardžio ant kito. Ožkos kasa apie 5 cm gylio lovas, kuriose ilsisi ir voliojasi, valydamos kailius nuo parazitų.

Giraffa camelopardalis rothschildi

Lapams ir ūgliams skinti žirafos naudoja plonas, judrias lūpas ir ilgą juodą liežuvį, kurį žirafos gali iškišti daugiau kaip 45 cm. Žirafos yra atrajotojai ir turi 4 skyrių skrandį.

Panthera leo

Nors liūtų patelės gerokai mažesnės už patinus, būtent jos aprūpina praidą (taip vadinama kartu gyvenanti liūtų grupė) ėdesiu. Liūtai medžioja grupėmis. Dažniausiai tai daro sutemus, kadangi dėl geros regos tamsiuoju paros metu įgauna didelį pranašumą prieš savo grobį.

Panthera tigris altaica

Amūriniai tigrai yra didžiausi kačių šeimos atstovai ir treti pagal dydį sausumos plėšrūnai po baltojo ir rudojo lokio.

Haliaeetus palagicus

Jūriniai ereliai paplitę Rytų Azijoje ir netoli jūrų pakrančių. Dažniausiai aplinkui Ochotsko jūrą, prie Japonijos jūros ir Didžiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantėse. Pagrindinės jų žiemojimo vietos yra Hokaido saloje bei pietinėse Kurilų salose.

Carpodacus erythrinus roseatus

Baltabruvė sniegenos aptinkamos Afganistane ir Kinijoje.

Ara chloroptera

Aptinkamos nuo šiaurinės Panamos, Kolumbijos, Venesuelos, Gajanos, Surinamo, Prancūzijos Gvianos ir Brazilijos pakrantės į pietus iki Bolivijos ir Paragvajaus. Jos randamos į rytus iki rytinių Andų kalnų ir Panamos miesto bei iki vakarų Itauno, Brazilijoje. Jie dažniausiai aptinkami palei šiaurinę ir pietinę Amazonės atogrąžų miškų ribas ir retai atogrąžų miškuose.Aros gyvena medžiuose ir šalia vandens šaltinių. Jų galima rasti net 190 m aukštyje.

Amazona amazonica

Paplitimo vietos: Venesueloje, rytinėje Andų dalyje, Kolumbijoje, Rytų Ekvadoras, Rytų Peru, Gajanoje ir Šiaurės Brazilijoje, Suriname.

Medauroidea extradentata

Paplitimo vieta — Vietnamo atogrąžų miškai. Minta įvairiais žalumynais, tačiau dažniausiai — gervuogėmis, gudobelėmis, ąžuolais, raudonuoju klevu ir rožėmis.

Bubo bubo

Didysis apuokas – vienas įspūdingiausių Lietuvos miškų gyventojų. Ši sparnuočių rūšis yra ant išnykimo ribos ir yra įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą nuo 1976 m.

Giraffa camelopardalis reticulata

Aukščiausias žinduolis – 6 metrai. Liežuvis yra nepaprastai ilgas – vidutiniškai 50 cm ilgio, tamsios, pilkai juodos spalvos.