Europinis žalvarnis

Šie paukščiai Europoje paplitę nuo Pirėnų pusiasalio iki Uralo, Baltijos šalyse ir pietuose iki Viduržemio jūros pakrančių. Europiniai žalvarniai taip pat sutinkami Viduriniuose Rytuose, Vidurinėje Azijoje ir Maroke, o žiemą migruoja į Afriką.

Anksčiau Lietuvoje šie žalvarniai buvo aptinkami beveik visoje teritorijoje, tačiau dabar jų perėjimo vietos žinomos tik Druskininkų savivaldybėje ir Utenos rajone. Paukščiai mėgsta šiltas, sausas ir atviras vietoves pamiškėse, kur nėra intensyviai naudojamos pievos. Ąžuolynai ir pušynai su atviromis vietovėmis yra pagrindinė veisimosi buveinė.

Poravimasis: šie paukščiai yra monogaminiai gyvūnai, formuoja poras ir poruojasi gegužės–birželio mėnesiais. Lytiškai subręsta būdami 2 metų amžiaus. Lizdus dažniausiai suka natūralioje medžio ertmėje, kelis metrus virš žemės. Kartais naudoja ertmę uolose ar pastatuose. Deda 2–6 kiaušinius, kuriuos peri tiek patelė, tiek patinas. Jaunikliai išsirita po 17–19 dienų ir yra priklausomi nuo savu tėvų – abu tėvai rūpinasi jaunikliais, tačiau dažniausiai patinai renka maistą ir perduoda patelei. Jaunikliai išskrenda po maždaug 27 dienų.

Elgsena: europiniai žalvarniai išsiskiria oro akrobatika, kurią atlieka piršlybų ar teritorinių skrydžių metu. Šiems paukščiams teritorija yra labai svarbi ir poravimosi metu ją ypač gina. Kai žalvarnis jaučia grėsmę, jis skleidžia atšiaurų, į varnos panašų, šauksmą. Jei jauniklis lizde lieka vienas ir turi gintis nuo plėšrūno, jis išvems bjauriai dvokiantį oranžinį skystį ant savo kūno, kad atgrasytų užpuoliką. Šis kvapas taip pat įspėja tėvus, kas įvyko.