Aleksandros spalvingosios papūgos aptinkamos Centrinėje, Vakarų ir Šiaurės Australijoje. Jos klajoja po dykumas, krūmynus ir savanas, ieškodamos akacijų – pagrindinio maisto šaltinio. Ši rūšis pavadinta Danijos princesės Aleksandros garbei, kuri 1863 m. ištekėjo už Velso princo Edvardo (būsimojo Jungtinės Karalystės karaliaus Edvardo VII). Šių papūgų plunksnos žalios, ties gerkle rausvos spalvos, turi melsvą karūną ir ryškiai žalius pečius. Patinai ryškesni, turi ilgesnes uodegos plunksnas ir koralų raudonumo snapą. Minta žoliniais augalais, sėklomis, riešutais, akacijų vaisiais ir žiedais.
Aleksandros spalvingoji papūga
Polytelis alexandrae
Būrys:
Papūginiai paukščiai
Šeima:
Papūginiai
Gyvena:
20–30 metų (gamtoje) / 30–40 metų (prižiūrima).
Dydis:
Svoris: 110–120 g. Kūno ilgis: 34–46 cm.
Poravimosi metu patinas laksto aplink patelę, išskleidęs uodegą ir sparnus, linguodamas galvą bei skleisdamas garsus. Šis laikotarpis trunka nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio. Lizdai sukami medžių, dažniausiai eukaliptų, drevėse. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai, maitina sėklomis, vaisiais ir vabzdžiais. Lytinę brandą pasiekia būdami 3–5 metų. Aleksandros spalvingosios papūgos dažniausiai gyvena poromis arba būriais iki 15 individų. Didžiąją dienos dalį praleidžia aktyviai ieškodamos lesalo. Iškilus grėsmei, susiburia ir kartu puola įsibrovėlius, agresyviai skraidydamos aplink plėšrūną.
Dėtis:
4–6 kiaušiniai.
Inkubacinis periodas:
19–21 diena.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskiriama prie taksonų, esančių arti grėsmės. Papūgos taip pat saugomos pagal CITES konvenciją, kuri riboja prekybą nykstančiais laukiniais gyvūnais ir augalais. Populiacija mažėja daugiausiai dėl buveinių nykimo, kurį sukelia gaisrai. Gamtosaugininkai siekia suprasti ir sušvelninti žmogaus veiklos poveikį šiems paukščiams, ypač vietovėse, kur jų buveinės sutampa su žmonių veiklos teritorija. Pagrindinis tikslas – užtikrinti populiacijos stabilumą ir augimą, saugant bei tvarkant buveines.
Aleksandros spalvingosios papūgos aptinkamos Centrinėje, Vakarų ir Šiaurės Australijoje. Jos klajoja po dykumas, krūmynus ir savanas, ieškodamos akacijų – pagrindinio maisto šaltinio. Ši rūšis pavadinta Danijos princesės Aleksandros garbei, kuri 1863 m. ištekėjo už Velso princo Edvardo (būsimojo Jungtinės Karalystės karaliaus Edvardo VII). Šių papūgų plunksnos žalios, ties gerkle rausvos spalvos, turi melsvą karūną ir ryškiai žalius pečius. Patinai ryškesni, turi ilgesnes uodegos plunksnas ir koralų raudonumo snapą. Minta žoliniais augalais, sėklomis, riešutais, akacijų vaisiais ir žiedais.
Gyvena:
20–30 metų (gamtoje) / 30–40 metų (prižiūrima).
Dydis:
Svoris: 110–120 g. Kūno ilgis: 34–46 cm.
Poravimosi metu patinas laksto aplink patelę, išskleidęs uodegą ir sparnus, linguodamas galvą bei skleisdamas garsus. Šis laikotarpis trunka nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio. Lizdai sukami medžių, dažniausiai eukaliptų, drevėse. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai, maitina sėklomis, vaisiais ir vabzdžiais. Lytinę brandą pasiekia būdami 3–5 metų. Aleksandros spalvingosios papūgos dažniausiai gyvena poromis arba būriais iki 15 individų. Didžiąją dienos dalį praleidžia aktyviai ieškodamos lesalo. Iškilus grėsmei, susiburia ir kartu puola įsibrovėlius, agresyviai skraidydamos aplink plėšrūną.
Dėtis:
4–6 kiaušiniai.
Inkubacinis periodas:
19–21 diena.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskiriama prie taksonų, esančių arti grėsmės. Papūgos taip pat saugomos pagal CITES konvenciją, kuri riboja prekybą nykstančiais laukiniais gyvūnais ir augalais. Populiacija mažėja daugiausiai dėl buveinių nykimo, kurį sukelia gaisrai. Gamtosaugininkai siekia suprasti ir sušvelninti žmogaus veiklos poveikį šiems paukščiams, ypač vietovėse, kur jų buveinės sutampa su žmonių veiklos teritorija. Pagrindinis tikslas – užtikrinti populiacijos stabilumą ir augimą, saugant bei tvarkant buveines.