Beuodegiai varliagyviai

Ausytoji medvarlė – Borneo salos atogrąžų miškų gyventoja, išsiskirianti išorėje matomais ausų būgneliais. Jos slepiasi prie vandens telkinių, lipa augmenija ir minta smulkiais bestuburiais.

Čiakinė raguotė – plati, trumpakojė varlė su masyvia galva ir didžiule burna, aptinkama Pietų Amerikos pievose bei sezoniniuose pelkynuose. Aktyvi prieblandoje ir naktį, kuomet nejudėdama tyko grobio.

Pieninės varlės gyvena Pietų Amerikoje, dažniausiai Amazonės atogrąžų miškuose, Brazilijoje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Bolivijoje ir Venesueloje.

Šios rūšies varlėms būdingas socialumas, jos bendrauja tarpusavyje. Viena kitai perduoda informaciją apie aplinką įvairiais kūno judesiais bei pozomis.

Šios varlės turi puikų savigynos mechanizmą. Jos išskiria nuodus per savo odą, kurie yra labai toksiški. Nuodai išsiskiria pro poras per visą kūną ir veikia centrinę nervų sistemą, sukeldami raumenų ir nervų paralyžių.

Kininės sklandančiosios varlės – didelių, stambių varlių rūšis, užauganti iki 10 cm.

Šios varlės kaip ir chameleonai sugeba keisti spalvą priklausomai nuo aplinkos. Pirštų galai panašūs į „diskus“, kuriuose išskiriamas lipnus sekretas, kurio pagalba medvarlė „prilimpa“ prie paviršiaus.

Nendrinės rupūžės aktyvios būna naktimis, dieną jos praleidžia urveliuose. Žiemoja taip pat giliai urveliuose, kuriuos dažniausiai išsikasa pačios.

Tai viena iš pačių didžiausių rupūžių pasaulyje. Agos nuodai, vadinami bufoksinais, yra labai stiprūs, nuodų turi net varliagyvių kiaušiniai.

Raudonpilvės kūmutės saugoma tarptautiniu lygiu, t. y. ji yra įrašyta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, II ir IV priedus, taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedėlį „Griežtai saugomos faunos rūšys”. Įtraukta ir į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, priskirta 5 (Rs – išsaugotos rūšys) kategorijai.

Mėlynoji medlaipė gyvena nedideliuose, izoliuotuose miško plotuose Sipalivinio savanoje, Pietų Amerikoje, dažnai aptinkama prie upelių ir tarp samanomis apaugusių uolų.

Geltongalvė medlaipė paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, drėgnuose atogrąžų miškuose. Gyvena šlapių medžių kamienuose, drėgnose ir vandeningose buveinėse.