Stumbras – didžiausias Europos žemyno žinduolis. Jo kūnas masyvus, raumeningas, su tamsiai rudu kailiu. Pečių zonoje turi kuprą, kuri ryški pas patinus. Galvą puošia trumpi, lenkti ragai. Šie gyvūnai gyvena mišriuose arba lapuočių miškuose, kuriuos papildo atviros pievos ir netoliese esantys vandens telkiniai. Dažniausiai renkasi nuošalias, žmonių negyvenamas vietoves. Bandos užimama teritorija gali siekti nuo 40 iki daugiau nei 100 km² – tai priklauso nuo sezono ir maisto išteklių. Nors stumbrai retai migruoja dideliais atstumais, jų judėjimas yra sezoniškas: žiemą būna vietovėse, kur lengviau rasti maisto, o vasarą dažniau juda, ypač karštomis dienomis, traukdami į vėsesnius, tankesnius miškus. Didžiąją jų mitybos dalį sudaro žolės ir krūmai.
Stumbras
Bison bonasus
Būrys:
Porakanopiai
Šeima:
Dykaragiai
Gyvena:
14-20 metų (gamtoje) / 20-28 metus (prižiūrimas).
Dydis:
Svoris: 600-900 kg. Kūno ilgis: 1,6-1,9 m.
Poravimosi sezonas prasideda vasaros pabaigoje ir tęsiasi iki rudens pradžios. Patinai tampa agresyvūs, todėl bandose vyksta kovos dėl dominavimo. Nors paprastai stumbrai yra taikūs gyvūnai, poravimosi laikotarpiu jie gali kelti pavojų ne tik bandos nariams, bet ir kitiems netoliese esantiems individams. Stumbrai yra poligininiai, t. y. vienas dominuojantis patinas poruojasi su visomis tuo metu rujojančiomis bandos patelėmis. Lytinę brandą patelės pasiekia 3 gyvenimo metais, o patinai, dėl tarpusavio konkurencijos, tik 4-6 metais. Stumbrų bandoms vadovauja dominuojančios patelės: tokia socialinė struktūra vadinama matriarchatu. Nors stumbrai dažniausiai ramūs, patelės tampa itin agresyvios, gindamos savo jauniklius nuo plėšrūnų ar kitų grėsmę keliančių individų.
Vada:
1 jauniklis.
Vaikingumas:
254-277 dienos.
Stumbrai yra saugoma rūšis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ji įtraukta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) sąrašą kaip pažeidžiamos būklės taksonai dėl mažos genetinės įvairovės, buveinių fragmentacijos ir riboto paplitimo. Lietuvoje stumbrai saugomi pagal ES buveinių direktyvą ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Jiems taikomos apsaugos priemonės apima populiacijos atkūrimą, perkeliant individus į naujas teritorijas, genetinę stebėseną, žalos atlyginimą ūkininkams, monitoringą bei visuomenės švietimą. Gyvenamosios vietos tvarkomos pagal „Natura 2000“ ekologinio tinklo principus.
Stumbras – didžiausias Europos žemyno žinduolis. Jo kūnas masyvus, raumeningas, su tamsiai rudu kailiu. Pečių zonoje turi kuprą, kuri ryški pas patinus. Galvą puošia trumpi, lenkti ragai. Šie gyvūnai gyvena mišriuose arba lapuočių miškuose, kuriuos papildo atviros pievos ir netoliese esantys vandens telkiniai. Dažniausiai renkasi nuošalias, žmonių negyvenamas vietoves. Bandos užimama teritorija gali siekti nuo 40 iki daugiau nei 100 km² – tai priklauso nuo sezono ir maisto išteklių. Nors stumbrai retai migruoja dideliais atstumais, jų judėjimas yra sezoniškas: žiemą būna vietovėse, kur lengviau rasti maisto, o vasarą dažniau juda, ypač karštomis dienomis, traukdami į vėsesnius, tankesnius miškus. Didžiąją jų mitybos dalį sudaro žolės ir krūmai.
Gyvena:
14-20 metų (gamtoje) / 20-28 metus (prižiūrimas).
Dydis:
Svoris: 600-900 kg. Kūno ilgis: 1,6-1,9 m.
Poravimosi sezonas prasideda vasaros pabaigoje ir tęsiasi iki rudens pradžios. Patinai tampa agresyvūs, todėl bandose vyksta kovos dėl dominavimo. Nors paprastai stumbrai yra taikūs gyvūnai, poravimosi laikotarpiu jie gali kelti pavojų ne tik bandos nariams, bet ir kitiems netoliese esantiems individams. Stumbrai yra poligininiai, t. y. vienas dominuojantis patinas poruojasi su visomis tuo metu rujojančiomis bandos patelėmis. Lytinę brandą patelės pasiekia 3 gyvenimo metais, o patinai, dėl tarpusavio konkurencijos, tik 4-6 metais. Stumbrų bandoms vadovauja dominuojančios patelės: tokia socialinė struktūra vadinama matriarchatu. Nors stumbrai dažniausiai ramūs, patelės tampa itin agresyvios, gindamos savo jauniklius nuo plėšrūnų ar kitų grėsmę keliančių individų.
Vada:
1 jauniklis.
Vaikingumas:
254-277 dienos.
Stumbrai yra saugoma rūšis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ji įtraukta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) sąrašą kaip pažeidžiamos būklės taksonai dėl mažos genetinės įvairovės, buveinių fragmentacijos ir riboto paplitimo. Lietuvoje stumbrai saugomi pagal ES buveinių direktyvą ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Jiems taikomos apsaugos priemonės apima populiacijos atkūrimą, perkeliant individus į naujas teritorijas, genetinę stebėseną, žalos atlyginimą ūkininkams, monitoringą bei visuomenės švietimą. Gyvenamosios vietos tvarkomos pagal „Natura 2000“ ekologinio tinklo principus.