Tinklinė žirafa –viena iš keturių žirafų rūšių, išsiskirianti ryškiu, aiškiai apibrėžtu tinkliniu kailio raštu, sudarytu iš tamsių daugiakampių dėmių, atskirtų šviesiomis linijomis. Ši žirafa paplitusi Rytų Afrikoje, daugiausia Kenijoje, taip pat Pietų Etiopijoje ir Somalio teritorijose. Ji gyvena sausose savanose, atvirose, miškingose vietovėse ir krūmynuose, kur vyrauja pavieniai medžiai bei krūmai. Žirafos daugiausia minta medžių ir krūmų lapais, ypač akacijų, taip pat ūgliais, žiedais, kartais vaisiais. Ilgas kaklas, judrus liežuvis ir tvirta lūpa suteikia galimybę joms rinkti maistą net nuo dygliuotų augalų.
Tinklinė žirafa
Giraffa reticulata
Būrys:
Porakanopiai
Šeima:
Žirafiniai
Gyvena:
10–25 metus (gamtoje) / 32–40 metų (prižiūrima).
Dydis:
Svoris: 700–1 930 kg. Ūgis: 4–5,7 m.
Poravimosi laikotarpiu patinai konkuruoja tarpusavyje dėl patelių, demonstruodami jėgą ir dominavimą. Patelės jauniklius augina vienos arba kartu su kitomis patelėmis. Žirafų jaunikliai gimsta labai dideli, apie 1,7–1,8 m ūgio, todėl nuo pat gimimo gali sekti motiną ir gana greitai pradeda judėti savarankiškai – tai jiems padeda išgyventi. Tinklinės žirafos tarpusavyje bendrauja kūno laikysena, judesiais ir lytėjimu, o patinai tarpusavio konfliktus dažnai sprendžia vadinamosiomis kaklų kautynėmis. Jų metu patinai smūgiuoja vienas kitam kaklais ir galvomis, siekdami nustatyti dominavimą ar įgyti teisę poruotis. Šios kovos dažniausiai nėra mirtinos, tačiau atspindi socialinę hierarchiją grupėje.
Vada:
1 jauniklis.
Vaikingumas:
Apie 15 mėnesių.
Pastaraisiais dešimtmečiais tinklinės žirafos populiacija ženkliai mažėjo. Pagrindinės to priežastys yra buveinių nykimas ir gamtos suskaidymas dėl žemės ūkio, infrastruktūros bei žmogaus gyvenviečių plėtros. Taip pat didelę grėsmę joms kelia brakonieriavimas dėl mėsos, kailio ir kitų kūno dalių. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskirta prie grėsmingos būklės kategorijos.
Tinklinė žirafa –viena iš keturių žirafų rūšių, išsiskirianti ryškiu, aiškiai apibrėžtu tinkliniu kailio raštu, sudarytu iš tamsių daugiakampių dėmių, atskirtų šviesiomis linijomis. Ši žirafa paplitusi Rytų Afrikoje, daugiausia Kenijoje, taip pat Pietų Etiopijoje ir Somalio teritorijose. Ji gyvena sausose savanose, atvirose, miškingose vietovėse ir krūmynuose, kur vyrauja pavieniai medžiai bei krūmai. Žirafos daugiausia minta medžių ir krūmų lapais, ypač akacijų, taip pat ūgliais, žiedais, kartais vaisiais. Ilgas kaklas, judrus liežuvis ir tvirta lūpa suteikia galimybę joms rinkti maistą net nuo dygliuotų augalų.
Gyvena:
10–25 metus (gamtoje) / 32–40 metų (prižiūrima).
Dydis:
Svoris: 700–1 930 kg. Ūgis: 4–5,7 m.
Poravimosi laikotarpiu patinai konkuruoja tarpusavyje dėl patelių, demonstruodami jėgą ir dominavimą. Patelės jauniklius augina vienos arba kartu su kitomis patelėmis. Žirafų jaunikliai gimsta labai dideli, apie 1,7–1,8 m ūgio, todėl nuo pat gimimo gali sekti motiną ir gana greitai pradeda judėti savarankiškai – tai jiems padeda išgyventi. Tinklinės žirafos tarpusavyje bendrauja kūno laikysena, judesiais ir lytėjimu, o patinai tarpusavio konfliktus dažnai sprendžia vadinamosiomis kaklų kautynėmis. Jų metu patinai smūgiuoja vienas kitam kaklais ir galvomis, siekdami nustatyti dominavimą ar įgyti teisę poruotis. Šios kovos dažniausiai nėra mirtinos, tačiau atspindi socialinę hierarchiją grupėje.
Vada:
1 jauniklis.
Vaikingumas:
Apie 15 mėnesių.
Pastaraisiais dešimtmečiais tinklinės žirafos populiacija ženkliai mažėjo. Pagrindinės to priežastys yra buveinių nykimas ir gamtos suskaidymas dėl žemės ūkio, infrastruktūros bei žmogaus gyvenviečių plėtros. Taip pat didelę grėsmę joms kelia brakonieriavimas dėl mėsos, kailio ir kitų kūno dalių. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskirta prie grėsmingos būklės kategorijos.