Šie paukščiai yra ryškiai baltos spalvos, jų sparnų ir uodegos galai juodi, turi ryškią mėlyną dėmę prie akies. Baliniams varnėnams nebūdingas ženklus lytinis dimorfizmas, todėl patelės ir patinai atrodo beveik vienodai. Ši rūšis yra endeminė ir aptinkama tik labai nedideliame Balio salos plote, kuris mažesnis nei Kauno marios. Rūšis atrasta 1912 m., lotyniškas Rotšildo varnėno pavadinimas jai suteiktas britų ornitologo Valterio Rotšildo (angl. Walter Rothschild) garbei. Lesa vabzdžius, tai pat minta vaisiais (ypač figomis ir papajomis), nektaru, sliekais.
Balinis varnėnas
Leucopsar rothschildi
Būrys:
Žvirbliniai paukščiai
Šeima:
Varnėniniai
Gyvena:
7-25 metus (gamtoje) / 12-27 metus (prižiūrimas).
Dydis:
Svoris: 70-115 g. Kūno ilgis: 21-25 cm.
Peri medžių drevėse, lizdui renka lapus ir sudžiūvusių augalų stiebus. Esant geroms sąlygoms, gali išperėti kelias dėtis. Poravimosi sezonas prasideda lapkritį ir tęsiasi iki balandžio mėnesio, šiuo laikotarpiu Balio saloje dėl lietaus sezono pagausėja maisto išteklių. Patinai pateles vilioja šokiu, pasitelkdami savo galvos plunksnas, kurias iškelia į viršų ir linguoja kūnu. Jei patelė susidomi, ji prieina prie patino ir pradeda kedenti jo krūtinės plunksnas – tai ženklas, kad ji pasiruoši poruotis. Baliniai varnėnai sudaro monogamiškas poras, t. y. poras visam gyvenimui. Padėtus kiaušinius saugo abu tėvai.
Dėtis:
2-4 kiaušiniai.
Inkubacinis periodas:
12-16 dienų.
Balinis varnėnas yra įtrauktas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Manoma, kad gamtoje yra išlikę vos iki 50 individų. Balinis varnėnas taip pat įrašytas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) I priedą, kuris griežtai riboja jų tarptautinę prekybą. Dėl ryškios išvaizdos ši rūšis tapo vertingu objektu juodojoje rinkoje. Zoologijos sodai prisideda prie jų išsaugojimo, įgyvendindami veisimo nelaisvėje programas, nes grąžinant paukščius į gamtą, išlieka didelė rizika juos vėl prarasti dėl nelegalios prekybos ir nepakankamos natūralių populiacijų apsaugos.
Šie paukščiai yra ryškiai baltos spalvos, jų sparnų ir uodegos galai juodi, turi ryškią mėlyną dėmę prie akies. Baliniams varnėnams nebūdingas ženklus lytinis dimorfizmas, todėl patelės ir patinai atrodo beveik vienodai. Ši rūšis yra endeminė ir aptinkama tik labai nedideliame Balio salos plote, kuris mažesnis nei Kauno marios. Rūšis atrasta 1912 m., lotyniškas Rotšildo varnėno pavadinimas jai suteiktas britų ornitologo Valterio Rotšildo (angl. Walter Rothschild) garbei. Lesa vabzdžius, tai pat minta vaisiais (ypač figomis ir papajomis), nektaru, sliekais.
Gyvena:
7-25 metus (gamtoje) / 12-27 metus (prižiūrimas).
Dydis:
Svoris: 70-115 g. Kūno ilgis: 21-25 cm.
Peri medžių drevėse, lizdui renka lapus ir sudžiūvusių augalų stiebus. Esant geroms sąlygoms, gali išperėti kelias dėtis. Poravimosi sezonas prasideda lapkritį ir tęsiasi iki balandžio mėnesio, šiuo laikotarpiu Balio saloje dėl lietaus sezono pagausėja maisto išteklių. Patinai pateles vilioja šokiu, pasitelkdami savo galvos plunksnas, kurias iškelia į viršų ir linguoja kūnu. Jei patelė susidomi, ji prieina prie patino ir pradeda kedenti jo krūtinės plunksnas – tai ženklas, kad ji pasiruoši poruotis. Baliniai varnėnai sudaro monogamiškas poras, t. y. poras visam gyvenimui. Padėtus kiaušinius saugo abu tėvai.
Dėtis:
2-4 kiaušiniai.
Inkubacinis periodas:
12-16 dienų.
Balinis varnėnas yra įtrauktas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kritiškai nykstančių rūšių sąrašą. Manoma, kad gamtoje yra išlikę vos iki 50 individų. Balinis varnėnas taip pat įrašytas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) I priedą, kuris griežtai riboja jų tarptautinę prekybą. Dėl ryškios išvaizdos ši rūšis tapo vertingu objektu juodojoje rinkoje. Zoologijos sodai prisideda prie jų išsaugojimo, įgyvendindami veisimo nelaisvėje programas, nes grąžinant paukščius į gamtą, išlieka didelė rizika juos vėl prarasti dėl nelegalios prekybos ir nepakankamos natūralių populiacijų apsaugos.