Aksolotlis – Meksikoje gyvenanti endeminė varliagyvių rūšis, kuriai būdinga neotenija, t. y. ji visą gyvenimą išlieka lervos stadijoje. Aksolotlio kūnas pailgas, su išorinėmis plunksniškomis žiaunomis ir ilga uodega. Laukiniai individai būna pilkai rudos spalvos, tačiau dekoratyvinių tarpe dažnai pasitaiko ir baltų ar auksinių. Aksolotliai gyvena tik gėluose, lėtai tekančiuose ar stovinčiuose vandenyse su gausia augalija. Jie laikosi pavieniui ir retai keičia buveinę. Minta įvairiais bestuburiais, vabzdžių lervomis, kartais smulkiomis žuvimis.
Aksolotlis
Ambystoma mexicanum
Būrys:
Uodeguotieji varliagyviai
Šeima:
Ambistominiai
Gyvena:
5-6 metų (gamtoje) / 10-15 metų (prižiūrimas)
Dydis:
Svoris: 60-110 g. Kūno ilgis: 23-30 cm
Aksolotliai dauginasi vandenyje, dažniausiai pavasarį, kai pakyla vandens temperatūra ir pailgėja dienos trukmė. Poravimasis apima šokio ritualus, kuomet patinas suka ratus aplink patelę ir stumdo ją savo snukučiu. Vėliau jis išskiria spermatoforas, kurias patelė įtraukia į kloaką ir taip įvyksta vidinis apvaisinimas. Išnerštų ikrų patelė nesaugo, o išsiritę individai yra savarankiški.
Nerštas:
100-300 ikrų
Inkubacinis periodas:
10-14 dienų
Aksolotlis yra kritiškai nykstanti rūšis, įtraukta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonąjį sąrašą. Gamtoje jų populiacija sumažėjo drastiškai, vienintelė vieta, kur galima sutikti šiuos varliagyvius yra Meksikos Chočimilko kanalų sistema. Pagrindinės grėsmės – buveinių nykimas, vandens tarša, invazinės žuvys (pvz., tilapijos ir karpiai). Aksolotlių apsaugos priemonės apima buveinių atkūrimą, taršos mažinimą, invazinių rūšių kontrolę, veisimo programas.
Aksolotlis – Meksikoje gyvenanti endeminė varliagyvių rūšis, kuriai būdinga neotenija, t. y. ji visą gyvenimą išlieka lervos stadijoje. Aksolotlio kūnas pailgas, su išorinėmis plunksniškomis žiaunomis ir ilga uodega. Laukiniai individai būna pilkai rudos spalvos, tačiau dekoratyvinių tarpe dažnai pasitaiko ir baltų ar auksinių. Aksolotliai gyvena tik gėluose, lėtai tekančiuose ar stovinčiuose vandenyse su gausia augalija. Jie laikosi pavieniui ir retai keičia buveinę. Minta įvairiais bestuburiais, vabzdžių lervomis, kartais smulkiomis žuvimis.
Gyvena:
5-6 metų (gamtoje) / 10-15 metų (prižiūrimas)
Dydis:
Svoris: 60-110 g. Kūno ilgis: 23-30 cm
Aksolotliai dauginasi vandenyje, dažniausiai pavasarį, kai pakyla vandens temperatūra ir pailgėja dienos trukmė. Poravimasis apima šokio ritualus, kuomet patinas suka ratus aplink patelę ir stumdo ją savo snukučiu. Vėliau jis išskiria spermatoforas, kurias patelė įtraukia į kloaką ir taip įvyksta vidinis apvaisinimas. Išnerštų ikrų patelė nesaugo, o išsiritę individai yra savarankiški.
Nerštas:
100-300 ikrų
Inkubacinis periodas:
10-14 dienų
Aksolotlis yra kritiškai nykstanti rūšis, įtraukta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonąjį sąrašą. Gamtoje jų populiacija sumažėjo drastiškai, vienintelė vieta, kur galima sutikti šiuos varliagyvius yra Meksikos Chočimilko kanalų sistema. Pagrindinės grėsmės – buveinių nykimas, vandens tarša, invazinės žuvys (pvz., tilapijos ir karpiai). Aksolotlių apsaugos priemonės apima buveinių atkūrimą, taršos mažinimą, invazinių rūšių kontrolę, veisimo programas.