Mažiau atliekų – daugiau gyvybės

Rudenį gamta mums rodo, kad viskas turi savo vietą: nukritę medžių lapai virsta dirvožemio dalimi, niekas netampa atlieka. Šis metas primena, kad ir žmogaus veikla gali būti cikliška, be nereikalingų šiukšlių.

Lietuvos zoologijos sodo misija apima siekį supažindinti visuomenę su rūšių nykimą sąlygojančiais veiksniais, skatinti sąmoningumą ir atsakomybę už biologinės įvairovės išsaugojimą. Pas mus laikomi gyvūnai yra gyvi ambasadoriai tų rūšių, kurios laukinėje gamtoje kenčia dėl žmogaus paliekamų atliekų.

Plastikas – pasaulinė grėsmė gamtai

Neatsakingas vartojimas ir atliekos tapo viena rimčiausių grėsmių gamtai pasaulyje. Kasmet į aplinką patenka 19–23 mln. tonų plastiko, kuris teršia ne tik vandenynus, bet ir upes, ežerus bei sausumos ekosistemas. Šis taršos mastas toks didelis, kad mokslininkai prognozuoja, jei tendencijos nesikeis, iki 2050 m. jūrose plastiko bus daugiau nei žuvų.

Atliekos gamtoje nedingsta: plastikas suyra į smulkesnes daleles, vadinamas mikroplastiku, kurios įstringa gyvūnų organizmuose ir kaupiasi visoje mitybos grandinėje. Tokiu būdu plastikas galiausiai patenka ir į žmogaus organizmą.

Plastiko poveikis gyvūnams yra milžiniškas. Tyrimai rodo, kad 90 proc.  jūrinių paukščių organizme turi plastiko likučių, nors dar prieš kelis dešimtmečius tokių buvo vos keli procentai. Daugiau nei 80 proc. jūrų vėžlių bent kartą per gyvenimą praryja plastiko maišelį ar kitą šiukšlę. Panašiai nukenčia ir žinduoliai: ruoniai, delfinai ar banginiai dažnai žūsta prariję plastiko gabalus. Tokie atvejai kasmet skaičiuojami milijonais , todėl plastikas pripažįstamas viena iš pagrindinių gyvūnų žūties priežasčių pasaulyje.

Lietuvoje ši problema taip pat egzistuoja, nors mūsų šalies mastai kur kas mažesni. Gandrai, kirai ar gulbės dažnai painiojasi plastiko maišuose, o vidaus vandenyse esantis mikroplastikas jau aptinkamas ir žuvyse. Ši tarša reiškia, kad net ir toli nuo vandenynų esančios ekosistemos susiduria su globalia plastiko problema.

Šiandien akivaizdu, kad plastiko problema nėra tik estetinė – tai tiesioginė grėsmė gyvūnų išlikimui ir ekosistemų stabilumui. Norint ją sumažinti, būtina mažinti vartojimą, atsakingai rūšiuoti atliekas ir užtikrinti, kad jos nepatektų į gamtą.

Gyvenimas be atliekų

„Zero waste“ –  pasaulinis judėjimas, kurio tikslas saugoti gamtą, siekiant kuo mažiau arba visai nešiukšlinti, nesukurti atliekų. Vadovaujantis šia gyvenimo filosofija svarbu ne tik rūšiuoti, bet pirmiausia mažiau vartoti, rinktis ilgaamžius, perdirbamus, daugkartinius produktus bei daiktus, kad atliekų būtų kuo mažiau arba jos visai nesusidarytų. Šis judėjimas padeda kovoti su viena didžiausių mūsų laikų grėsmių – plastiko tarša. Plačiau apie judėjimą skaitykite https://www.zerowaste.com/

Lietuvos zoologijos sodas primena, kad kiekvienas galime būti pokyčio dalis:

• Rinkitės ne vienkartinio naudojimo daiktus. Daugkartinė gertuvė ar dėžutė pietums – mažas, bet svarbus žingsnis į švaresnę aplinką.
• Apsipirkdami rinkitės daugkartinius maišelius ir pirkinių krepšius. Plastikiniai maišeliai dažnai atsiduria vandenyje.
• Venkite plastikinės pakuotės. Rinkitės prekes be papildomo plastiko, pvz., muilą be įpakavimo ar produktus stikliniuose, metaliniuose induose.
• Teisingai rūšiuokite. Jei plastiko išvengti nepavyksta, pasirūpinkite, kad jis būtų perdirbtas, nes tik švarios, surūšiuotos pakuotės gali tapti naujais gaminiais.
• Planuokite pirkinius. Pirkite tik tai, ko reikia, kad mažiau išmestumėte.
• Pirkite naudotus daiktus arba mainykitės. Toks elgesys ne tik taupo pinigus, bet ir sumažina poreikį gaminti naujus produktus.
• Skatinkite kitus. Dalinkitės žiniomis su vaikais, draugais, kolegomis, nes pokytis prasideda nuo švietimo.

Tegul šis ruduo tampa pirmu žingsniu link aplinkos, kurioje mažiau plastiko ir daugiau gyvybės.

Atrask, pažink, išsaugok!