Pamačiau aš puikų slėnį palei Kauną.
Laumės ten audžia pavasario rytą…
Žaliąją veją žiedais iškaišytą.
Slėnio gražesnio nerasi pasauly…
„Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos…“
Skaityti Daugiau
Jau senovėje turtingi žmonės turėjo paprotį laikyti aptvertose ar uždarose vietovėse įvairių žvėrių bei paukščių. Tokių įrengimų, vadinamų Žvėrynų, būta nuo seniausių laikų Kinijoje, senovės Romoje ir kituose kraštuose. Buvo jų ir Lietuvoje didžiųjų kunigaikščių laikais apie ką liudija metraščiai ir įvairūs istoriniai dokumentai.
Skaityti DaugiauLietuvos zoologijos sodo misija - supažindinti visuomenę su pasaulio ir Lietuvos gyvūnijos įvairove, su nykstančiomis rūšimis ir nykimą sąlygojančiais veiksniais, skatinti sąmoningumą ir atsakomybę už biologinės įvairovės išsaugojimą, ugdyti emocinius ryšius su gyvūnais, bendradarbiauti su švietimo institucijomis.
Lietuvos zoologijos sodo vizija – tai modernus, neformalaus gamtamokslinio švietimo centras, supažindinantis visuomenę su pasaulio ir Lietuvos biologine įvairove bei jai kylančiomis grėsmėmis, skatinantis visuomenės dalyvavimą darnios aplinkos kūrime bei įsitraukimą į biologinės įvairovės išsaugojimo iniciatyvas.
1938 metais liepos 1 dieną 17 val. oficialiai buvo atidarytas Zoologijos sodas. Į atidarymą buvo atvykę: švietimo ministras prof. Tonkūnas, teisingumo ministras Masiulis, viceministras inž. Jankevičius, viceburmistras pik. Rusteika, daug profesorių, valdinių įstaigų vadovų, visuomenininkų, spaudos atstovai ir kitų kviestų svečių. Prie originalių sodo vartų dar prieš atidarymą susirinko keli šimtai žmonių.
Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Tai buvo paties prof. Tado Ivanausko bei kitų zoologijos sodų jam padovanoti gyvūnai. Per metus zoologijos sodas pasipildė iki 150 eksponatų. Ypatingai Kauno zoologijos sodui padėjo Varšuvos zoologijos sodas, kuris padovanojo net kelias rūšis retų egzotiškų gyvūnų.
Nuo 1941 metų iki 1958 metų savo jėgas zoologijos sodo plėtojimui paskyrė net 5 buvę sodo direktoriai – tai Zelnys, Skaudžius, Tamošiūnas, Kuzminskas ir Šarmaitienė.
Nuo 1958 metų iki 1985 metų Zoologijos sodui vadovavo Algimantas Andriuškevičius. Tais pačiais metais gruodžio 4 dieną Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas. Šiuo laikotarpiu jis buvo stipriai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji voljerai bei statomi paviljonai, gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Tuo metu sodas iš negausios kolekcijos ir iš medinių pastatėlių išaugo į beveik tuometinį šiuolaikinį su virš 3000 gyvūnų ir virš 400 rūšių zoologijos sodą. Kolekciją sudarė nemaža dalis retų ir nykstančių gyvūnų, įtrauktų į Tarptautinę Raudonąją knygą. Lietuvos zoologijos sodas garsėjo sėkmingai veisiant retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, kaip charzos, kurių jauniklis gimė 1973 metais – tai antras atvejis pasaulyje, o 1962 metais gimęs snieginis leopardas buvo pirmas atvejis Sovietinėje Sąjungoje. Sėkmingai veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai, gepardai, leopardai, begemotai ir daugelis kitų.
Zoologijos sodo vadovai po A. Andriuškevičiaus:
Lietuvos zoologijos sode šiandien priskaičiuojama apie 2000 vienetų gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.
Lietuvos zoologijos sodas yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) narys-kandidatas ir dalyvauja retų ir nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje (EEP) nuo 1992 metų.