Žuvys

Ši žuvis pavadinta ugniniu unguriu dėl ant kūno esančių raudonų juostų, primenančių liepsnas.

Mailando žvaigdžė – tai Malavio ežero ciklidas, priskiriamas Mbuna grupei. Dažniausiai aptinkama būriais uolėtose pakrantėse.

Viena rečiausių laukinėje gamtoje sutinkamų žuvų. Ją mokslininkai pirmą kartą aprašė tik 2006 m., tačiau jau 2013 m. buvo baiminamasi, kad ši rūšis išnyko.

Endeminė rūšis, sutinkama Tanganikos ežere. Iš kitų Tanganikos ciklidų išsiskiria itin didele kuprota galva, iš ko ir kilo pavadinimas. Patinų kupros ant kaktos žymiai didesnės nei patelių.

Endeminė rūšis, sutinkama Tanganikos ežere.

Aptinkama tiek pagrindinėje Amazonės ir Putumajo upių dalyje , tiek mažesniuose intakuose, tokiuose kaip Itajos ir Pachitea upės.

Ši rūšis savaime paplitusi visoje Europoje ir Azijos šiaurės vakarinėje dalyje. Paprastieji lynai dažniausiai sugaunami 25-40 cm ilgio ir 0,5-1kg svorio, bet didžiausi individai gali užaugti iki 70 cm ilgio, ir iki 7,5 kg svorio. Lietuvoje sugauto lyno rekordinis svoris buvo 19,1 kg.

Karpis gali užaugti iki 120 centimetrų.

Šamai — didžiausios gėlavandenės žuvys.

Ši rūšys pasižymi nuostabiu fiziologiniu prisitaikymu prie savo aplinkos. Pavyzdžiui, visiškai bedeguonėmis sąlygomis žiemą Carassius carassius gali išgyventi ilgą laiką anaerobiniu kvėpavimu, o etanolis yra pagrindinis galutinis metabolizmo produktas; kuris yra labai neįprastas tarp stuburinių gyvūnų.

Europinių ešerių arealas apima gėlo vandens baseinus visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį. Žinoma, kad jų arealas siekia Kolymos upę Sibire į rytus. Taip pat paplitęs kai kuriuose sūriuose Baltijos jūros vandenyse.

Puošnioji peiliažuvės gyvena Bangladešo, Indijos, Nepalo ir Pakistano Bramaputros, Indo, Gango ir Mahanadžio upės baseinuose.

Selekciniu būdu iš Jakobfreibergo akarų išveista veislė. Išnerštus ikrus (apie 15-20), patelė susirenka į burną, kurioje saugo apie 4 savaites. Jaunikliai palieka motinos burną jau pilnai susiformavę. Minta, dugne ieškodamos smulkių bestuburių, sijodamos smėlį. Taip pat dalį raciono sudaro ir augalinis maistas.

Endeminė rūšis, sutinkama pietinėje Malavio ežere pusėje. Dėl išaugos ant kaktos šios žuvys vadinamos Malavio delfinais.

Endeminė rūšis, gyvena Meksikoje, Amekos upėje, 16 km lokalioje atkarpoje.

Rūšis plačiai paplitusi Pietų Amerikos vandens telkiniuose. Neršiant gali migruoti didelius atstumus.Labai gausus ikrų skaičius (vaisingumas siekia 150 000 ikrų kilograme). Kaip ir dauguma šamų – plėšrūnas, minta už save mažesnėmis žuvimis, dažniausiai aktyvus prietemoje – vakarėjant ir naktį.

Rūšis paplitusi Kolumbijoje, Venesueloje, Orinoko upės baseine. Neršia urvuose, tarp povandeninių šaknų, prieš tai nuvalydamos paviršių, ant kurio pritvirtina ikrus. Tėvai saugo lizdą, pelekais judindami vandenį, kol ikrai išsirita. Didžiąją raciono dalį sudaro dumbliai, kurie auga ant povandeninių objektų. Ši žuvis dar žinoma kaip šamas siurbtukas.

Plačiai paplitusi Centrinės Amerikos vandens telkiniuose – Gvatemaloje, Hondūre, Nikaragvoje, Kostarikoje, Panamoje. Neršia urvuose, tarp šakų, akmenų, uolų plyšiuose ar atokiose vietose išsikastose duobutėse. Neršia iki 300 ikrų, kuriuos saugo abu tėvai. Ikrai išsirita per 3 dienas, po savaitės pasklidęs mailius pradeda plaukioti ir toliau tėvai jų nebesaugo.

Paplitusi centrinėje Amerikoje, kur ji aptinkama nuo Hondūro iki Kosta Rikos.

Pietų Amerikos piranijų rūšis, aptinkama Amazonės, Paragvajaus, Paranos ir Esekvibo upių baseinuose, taip pat ir kai kuriose šiaurės rytų Brazilijos pakrantės upėse.

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Tanganikos ežere. Patelės inkubuoja kiaušinėlius burnos ertmėje ir ką tik išsiritęs mailius pradeda maitintis patelės burnoje, o ūgtelėjęs mailius ją palieka. Ši rūšis – plėšri, besimaitinanti mažesnėmis žuvimis, makro bestuburiais ir moliuskais, taip pat kai kuriais dumbliais. Iš kitų Tanganikos ežero ciklidų išsiskiria itin didele kuprota galva, iš ko ir kilo pavadinimas. Kupros ant patinų kaktos yra žymiai didesnės nei patelių.

Sutinkamos Afrikos Malavio bei Malombio ežeruose ir juos jungiančioje aukštutinėje Širės upėje. Minta dumbliais bei bestuburiais, tokiais kaip vabzdžių lervos ir maži vėžiagyviai, kuriuos susimedžioja augalinėje aplinkoje.

Jakobfreibergo akara – tai Malavio ežero ciklidas, priskiriamas „peacock“ ciklidų grupei. Rūšis dažniausiai aptinkama smėlėtose vietose, šalia uolų, kur patinai ieško maisto ir gina teritorijas.

Endeminė (vietinė) rūšis, sutinkama Malavio ežere. Pagrinde minta dumbliais, kurie auga ant ežero uolų. Gaudo smulkius vėžiagyvius, vabzdžių lervas bei kitus bestuburius. Tiek gamtoje, tiek auginamų akvariumuose, pasitaiko įvairių spalvų. Pagrinde oranžinės spalvos, tačiau gali būti ir baltos (tik patinėliai) ar žydros spalvos.

Geltonasis labidochromis – Malavio ežero ciklidas, priskiriamas Mbuna grupei. Rūšis išsiskiria ryškiai geltona spalva ir juodais pelekais, kurie pas patinus būna ryškesni.

Auksinis melanochromis – Malavio ežero ciklidas, priskiriamas Mbuna grupei. Rūšis aptinkama uolėtose pakrantėse, patelės dažniausiai būna ryškiai geltonos, o subrendę patinai tamsiai rudi ar beveik juodi su geltonomis juostomis.

Plačiai paplitusios Pietų Amerikos tropinėje dalyje.

Tai vieni mažiausių Malavio ciklidų, kartais dar vadinami nykštukiniais Mibuna ciklidais.

Agresyvumas pasireiškia labiau savo rūšies individams nei kitų rūšių. Endeminė rūšis, sutinkama tik Tanganikos ežere.

Medžiojimo metodas – apsimesti negyvu gulint ant šono dugne. Poras sudaro visam gyvenimui. Rūšies paplitimą riboja jos netoleravimas vėsesnei vandens temperatūrai, apatinė rūšiai mirtina riba yra 12,9°C.

Stambios arovanos sugeba iššokti iš vandens net 3 metrus.