Paskelbta: 10 birželio, 2020

Lietuvos zoologijos sode pirmą kartą išaugintos nykstančio vabalo – niūriaspalvio auksavabalio, lerv

Lietuvos zoologijos sodo entomologė Kristina Guzaitienė pirmoji Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje sėkmingai dirbtinėmis sąlygomis išaugino 324 visoje Europoje nykstančio ir saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio, lervas. 160 šių lervų birželio 11 d. buvo apgyvendintos specialiuose inkiluose, Verkių regioninio parko teritorijoje. Šie inkilai – tai dirbtinės drevės, kurios kompensuoja senų, drevėtų medžių trūkumą gamtoje. Tikimasi, kad kitais ar dar kitais metais šioms lervoms virtus vabalais, bus atkurta išnykusi niūriaspalvių auksavabalių populiacija Verkių regioniniame parke.

Niūriaspalvis auksavabalis 28–33 mm ilgio, tamsiai juodos spalvos su švelniai žalsvu metalo atspalviu vabalas. Didžiąją savo gyvenimo dalį niūriaspalvis auksavabalis praleidžia lervos stadijoje lapuočio medžio (ąžuolo, liepos, tuopos, uosio) trūnijančioje medienoje. Lervos stadijoje jis gyvena 3–4 metus, o vabalo – tik 3–4 savaites. Per šį trumpą laikotarpį vabalai turi surasti gyvenimui tinkamą buveinę, sau porą ir padėti kiaušinius. Patelės padeda 20–80 kiaušinių.

2019 metais birželio 5 d. Kauno ąžuolyne, ant medžių, kurie atrodė tinkami niūriaspalviams auksavabaliams gyventi, buvo iškabintos 7 feromoninės gaudyklės. Šių gaudyklių pagalba buvo pagauta 15 niūriaspalvio auksavabalio vabalų: 12 patelių ir 3 patinai. Šie vabalai buvo apgyvendinti plastikinėse dėžėse su specialiai jiems paruoštu substratu iš ąžuolo trūnėsių ir lapų.

_x000D_
_x000D_

„Visi laukėme rezultatų. Buvo įdomu sužinoti, kaip sekėsi susiporuoti ir dėti kiaušinius niūriaspalviams auksavabaliams mūsų paruoštose dėžėse. Keli dalykai kėlė nerimą. Vienas jų – mes nežinojome, kokio amžiaus vabalus pagavome. Galėjo nutikti taip, kad vieną dieną pagautas vabalas, jau kitą dieną bus kritęs. Niūriaspalvis auksavabalis trumpaamžis gyvūnas, todėl tokios tikimybės nebuvo galima atmesti. Antras svarbus dalykas, kuris kėlė nerimą ir galėjo įtakoti rezultatus, buvo susijęs su niūriaspalvio auksavabalio patinais. Kadangi feromoninėmis gaudyklėmis viliojome pateles, nuo pat gaudymo pradžios mums buvo labai svarbu pagauti ir paklydėlius patinus, kurie galbūt atskrido prie gaudyklės išsiaiškinti, kieno čia teritorija,“ – abejonėmis dėl projekto sėkmės dalijosi Lietuvos zoologijos sodo entomologė Kristina Guzaitienė.

Po žiemos, rugsėjo mėnesį, dėžėse, kuriose gyveno ir veisėsi pagauti niūriaspalviai auksavabaliai, aptiktos 324 įvairaus dydžio lervos. Birželio 11 d. 160 šių lervų buvo apgyvendintos įspūdingo dydžio inkiluose Verkių regioninio parko teritorijoje, kurie turėtų tapti namais ne tik niūriaspalviams auksavabaliams, bet ir kitiems vabzdžiams, paukščiams bei šikšnosparniams. Likusios lervos tęs savo vystimosi ciklą Lietuvos zoologijos sode. Niūriaspalvis auksavabalis yra indikatorinė, skėtinė rūšis. Tai reiškia, kad išsaugoję šį vabalą, išsaugosime ir kitas rūšis, kurioms reikalingi seni drevėti medžiai. Manoma, kad su senaisiais drevėtaisiais ąžuolais susiję apie 700 vabzdžių rūšių. Jeigu mes apsaugosime tokias buveines ir ekosistemas, tai užtikrinsime niūriaspalvio auksavabalio ir kitų su brandžiais medžiais susijusių organizmų išsaugojimą.

Siekiant išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją Lietuvoje, Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Lietuvos zoologijos sodu, Daugpilio universiteto Gamtos studijų ir aplinkosauginės edukacijos centru bei Kauno miesto savivaldybe, 2017–2022 m. vykdo Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo „LIFE“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos finansuojamą projektą „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ (LIFE16 NAT/LT/000701).