Bankivinė višta paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijos tropiniuose bei subtropiniuose miškuose, miškų pakraščiuose, krūmynuose, miškingose žemės ūkio teritorijose. Ji minta sėklomis, vaisiais, ūgliais, vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais. Bankivinė višta laikoma pagrindiniu naminių vištų protėviu, tačiau ne visi jos porūšiai vienodai dalyvavo prijaukinimo procese. Genetiniai tyrimai rodo, kad svarbiausias vaidmuo tenka porūšiui Gallus gallus spadiceus, paplitusiam Pietryčių Azijoje. Taip pat nustatyta, kad naminių vištų genofonde yra nedidelė genetinė priemaiša iš kitų genties Gallus rūšių, ypač pilkosios bankivinės vištos (Gallus sonneratii), kas rodo sudėtingą ir daugiašalę prijaukinimo istoriją.
Bankivinė višta
Gallus gallus
Būrys:
Vištiniai paukščiai
Šeima:
Fazaniniai
Gyvena:
10–14 metų (gamtoje) / iki 20 metų (prižiūrima).
Dydis:
Svoris: 0,5–1,5 kg. Kūno ilgis: 41–78 cm.
Bankivinė višta dauginasi sezoniškai, dažniausiai tuo metu, kai aplinkoje gausu maisto. Poravimosi laikotarpiu patinai intensyviai gina savo teritoriją, gieda, demonstruoja spalvingas plunksnas ir konkuruoja tarpusavyje dėl patelių. Poravimasis vyksta haremo principu, kai vienas patinas poruojasi su keliomis patelėmis. Bankivinės vištos yra atsargios ir baikščios, dažniausiai gyvena nedidelėmis grupėmis. Patelės pačios rūpinasi lizdu ir jaunikliais. Skirtingai nei naminės vištos, bankivinės kiaušinius deda rečiau ir sezoniškai, o tai siejama su natūraliomis aplinkos sąlygomis ir tuo, kad ši rūšis nebuvo veisiama dėl produktyvumo.
Dėtis:
5–8 kiaušiniai.
Inkubacinis periodas:
21 diena.
Kai kuriose natūralaus paplitimo vietovėse bankivinių vištų populiacija pradėjo mažėti. Pagrindinės to priežastys yra buveinių nykimas ir skaidymas dėl miškų kirtimo, žemės ūkio ir miestų plėtros. Taip pat neigiamą poveikį rūšiai daro medžioklė ir gaudymas bei kryžminimas su naminėmis vištomis, kas silpnina laukinių populiacijų genus. Dėl šių veiksnių kai kurios bankivinių vištų populiacijos laikomos pažeidžiamomis jų paplitimo teritorijoje. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskirta prie nekeliančių susirūpinimo kategorijos.
Bankivinė višta paplitusi Pietų ir Pietryčių Azijos tropiniuose bei subtropiniuose miškuose, miškų pakraščiuose, krūmynuose, miškingose žemės ūkio teritorijose. Ji minta sėklomis, vaisiais, ūgliais, vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais. Bankivinė višta laikoma pagrindiniu naminių vištų protėviu, tačiau ne visi jos porūšiai vienodai dalyvavo prijaukinimo procese. Genetiniai tyrimai rodo, kad svarbiausias vaidmuo tenka porūšiui Gallus gallus spadiceus, paplitusiam Pietryčių Azijoje. Taip pat nustatyta, kad naminių vištų genofonde yra nedidelė genetinė priemaiša iš kitų genties Gallus rūšių, ypač pilkosios bankivinės vištos (Gallus sonneratii), kas rodo sudėtingą ir daugiašalę prijaukinimo istoriją.
Gyvena:
10–14 metų (gamtoje) / iki 20 metų (prižiūrima).
Dydis:
Svoris: 0,5–1,5 kg. Kūno ilgis: 41–78 cm.
Bankivinė višta dauginasi sezoniškai, dažniausiai tuo metu, kai aplinkoje gausu maisto. Poravimosi laikotarpiu patinai intensyviai gina savo teritoriją, gieda, demonstruoja spalvingas plunksnas ir konkuruoja tarpusavyje dėl patelių. Poravimasis vyksta haremo principu, kai vienas patinas poruojasi su keliomis patelėmis. Bankivinės vištos yra atsargios ir baikščios, dažniausiai gyvena nedidelėmis grupėmis. Patelės pačios rūpinasi lizdu ir jaunikliais. Skirtingai nei naminės vištos, bankivinės kiaušinius deda rečiau ir sezoniškai, o tai siejama su natūraliomis aplinkos sąlygomis ir tuo, kad ši rūšis nebuvo veisiama dėl produktyvumo.
Dėtis:
5–8 kiaušiniai.
Inkubacinis periodas:
21 diena.
Kai kuriose natūralaus paplitimo vietovėse bankivinių vištų populiacija pradėjo mažėti. Pagrindinės to priežastys yra buveinių nykimas ir skaidymas dėl miškų kirtimo, žemės ūkio ir miestų plėtros. Taip pat neigiamą poveikį rūšiai daro medžioklė ir gaudymas bei kryžminimas su naminėmis vištomis, kas silpnina laukinių populiacijų genus. Dėl šių veiksnių kai kurios bankivinių vištų populiacijos laikomos pažeidžiamomis jų paplitimo teritorijoje. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskirta prie nekeliančių susirūpinimo kategorijos.