Sužymėtos Europoje saugomos gyvūnų rūšys

Lietuvos zoologijos sode lankytojai jau gali detaliau susipažinti su gyvūnų rūšimis, dalyvaujančiomis Europoje nykstančių rūšių veisimo programose (eng. European Endangered species Programme EEP). Atvykus į zoologijos sodą nuo šiol ant kiekvienos gyvūnų rūšies dalyvaujančios EEP programoje voljero galima rasti specialų žymėjimą ir papildomą informaciją apie šios rūšies biologinius ypatumus. EEP programoje visoje Europoje dalyvauja beveik 400 skirtingų gyvūnų rūšių, tarp jų ir Kauno zoologijos sode esanti Rotšildo žirafa, karčiuotasis vilkas ir snieginis leopardas.

EEP programa viena intensyviausių gyvūnų veisimo valdymo programų tarp Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijai (eng. European Association of Zoos and Aquaria, EAZA) priklausančių įstaigų. Lietuvos zoologijos sodas šiuo metu yra kandidatuojanti organizacija tapti EAZA pilnateisiu nariu.  Nepaisant to, zoologijos sode Kaune EEP gyvūnų veisimo programos yra vykdomos nuolat bendradarbiaujant su didžiausiais Europos sodais.

Kiekviena EEP programa turi atskirą koordinatorių tiesiogiai pavaldų EAZA Rūšių komitetui. Tai asmuo, kuris turi atitinkamą specializaciją ir išsilavinimą gyvūnų veisimo srityje ir gali konsultuoti gyvūnų išsaugojimo klausimais. Koordinatorius renka informaciją apie visas Europos soduose ir akvariumuose laikomas gyvūnų rūšis, fiksuoja gyvūno kilmės duomenis, atlieka demografines ir genetines analizes ir kasmet ruošia naujų rūšių planą. Pagal šį planą yra teikiamos rekomendacijos dėl gyvūnų rūšių veisimo.

Lietuvos zoologijos sode šiuo metu EEP retų rūšių išsaugojimo ir veisimo programose dalyvauja karčiuotieji vilkai, Rotšildo žirafos, snieginiai leopardai, jūriniai ereliai, miškiniai šunys, ūdros, manulai, amūriniai tigrai (pastarųjų sode net trys), lūšys, perukinės tamarinos, tapyrai, kulanai, nykštukiniai begemotai ir stumbrai.

„Gyvūnų veisimą įtakoja skirtingas klimatas, tinkamai įrengti jiems voljerai, gerai parinkta mityba ir šėrimas, veterinarijos ir gyvūnus prižiūrinčio personalo profesionali priežiūra. Potencialiai sėkmingą veisimo programą gali įtakoti netgi tinkamai parinkta gyvūnų pora“, – komentavo sodo vyr. biologas Benas Arūnas Noreikis. 

Zoologijos sodas sėkmingai dalyvauja ir nykstančių rūšių – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių, gausinimo Lietuvoje projektuose. Nuo 2011 m. metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 14 didžiųjų apuokų  ir 5 lūšis, kurie po tam tikro adaptacinio laikotarpio buvo paleisti į gamtą. 2017 m. birželio mėnęsį Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 72 vėžliukai, išauginti zoologijos sode.

2014 m. zoologijos sode vėl išveista graži lūšies patelė, 2 perukinių tamarinų  jaunikliai. Kilnieji ereliai – rūšis, įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, nelaisvėje veisiasi retai, tačiau Lietuvos zoologijos sode išaugino jau 5-ą jauniklį. Sudarytos perspektyvios poros snieginių leopardų, amūrinių tigrų, jūrinių erelių, palšųjų grifų.

Gyvūnų kiekis sode taip pat priklauso nuo galimo jų gerbūvio užtikrinimo, todėl kartais gyvūnai, kurie gali potencialiai susilaukti jauniklių, pvz., nykštukiniai begemotai, nėra veisiami dėl vietos stokos.