Himalajinis taras – kanopinis gyvūnas, kilęs iš Himalajų kalnų. Jis puikiai prisitaikęs gyventi kalnuotose vietovėse 2,5–5 km aukštyje. Stiprios kanopos ir gera pusiausvyra suteikia galimybę jam saugiai judėti uolėtais šlaitais. Tarų ilgas ir storas kailis apsaugo nuo šalto kalnų klimato. Ragai gali siekti iki 25 cm ilgio. Tarai yra žolėdžiai: maitinasi žole, lapais ir įvairių augalų stiebais.
Himalajinis taras
Hemitragus jemlahicus
Būrys:
Porakanopiai
Šeima:
Dykaragiai
Gyvena:
10–14 metų (gamtoje) / iki 22 metų (prižiūrimas).
Dydis:
Svoris: 40–90 kg. Ūgis: 60–100 cm.
Poravimosi laikotarpiu patinai konkuruoja dėl patelių, demonstruodami fizinę jėgą, garsų balsą ir agresyvų elgesį. Tokia elgsena padeda tarp patinų nustatyti hierarchiją. Netrukus po atsivedimo jaunikliai geba judėti ir sekti motiną sudėtingomis, kalnuotomis vietovėmis, o tai svarbu, norint išlikti natūralioje aplinkoje. Himalajiniai tarai yra socialūs gyvūnai, paprastai gyvenantys grupėmis. Grupės dažniausiai formuojamos pagal lytį ir amžių: patelės gyvena kartu su jaunikliais, patinai – pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Poravimosi sezono metu patinai laikinai prisijungia prie patelių grupių.
Vada:
1 jauniklis.
Vaikingumas:
6-6,5 mėnesiai.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskirta prie arti grėsmės esančių taksonų. Himalajinių tarų populiacija mažėja dėl buveinių nykimo, susijusio su miškų kirtimu ir žemės ūkio plėtra. Kai kuriose vietovėse jie nelegaliai medžiojami dėl mėsos ir trofėjų. Papildomą neigiamą poveikį daro intensyvus naminių gyvulių ganymas – dėl jo trūksta maisto ir mažėja buveinių. Be to, žmonių veikla kalnų regionuose skaido tarų gyvenamąsias teritorijas, todėl mažėja tinkamų judėti plotų ir populiacijai darosi sunkiau palaikyti tarpusavio ryšį.
Himalajinis taras – kanopinis gyvūnas, kilęs iš Himalajų kalnų. Jis puikiai prisitaikęs gyventi kalnuotose vietovėse 2,5–5 km aukštyje. Stiprios kanopos ir gera pusiausvyra suteikia galimybę jam saugiai judėti uolėtais šlaitais. Tarų ilgas ir storas kailis apsaugo nuo šalto kalnų klimato. Ragai gali siekti iki 25 cm ilgio. Tarai yra žolėdžiai: maitinasi žole, lapais ir įvairių augalų stiebais.
Gyvena:
10–14 metų (gamtoje) / iki 22 metų (prižiūrimas).
Dydis:
Svoris: 40–90 kg. Ūgis: 60–100 cm.
Poravimosi laikotarpiu patinai konkuruoja dėl patelių, demonstruodami fizinę jėgą, garsų balsą ir agresyvų elgesį. Tokia elgsena padeda tarp patinų nustatyti hierarchiją. Netrukus po atsivedimo jaunikliai geba judėti ir sekti motiną sudėtingomis, kalnuotomis vietovėmis, o tai svarbu, norint išlikti natūralioje aplinkoje. Himalajiniai tarai yra socialūs gyvūnai, paprastai gyvenantys grupėmis. Grupės dažniausiai formuojamos pagal lytį ir amžių: patelės gyvena kartu su jaunikliais, patinai – pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Poravimosi sezono metu patinai laikinai prisijungia prie patelių grupių.
Vada:
1 jauniklis.
Vaikingumas:
6-6,5 mėnesiai.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonajame sąraše ši rūšis priskirta prie arti grėsmės esančių taksonų. Himalajinių tarų populiacija mažėja dėl buveinių nykimo, susijusio su miškų kirtimu ir žemės ūkio plėtra. Kai kuriose vietovėse jie nelegaliai medžiojami dėl mėsos ir trofėjų. Papildomą neigiamą poveikį daro intensyvus naminių gyvulių ganymas – dėl jo trūksta maisto ir mažėja buveinių. Be to, žmonių veikla kalnų regionuose skaido tarų gyvenamąsias teritorijas, todėl mažėja tinkamų judėti plotų ir populiacijai darosi sunkiau palaikyti tarpusavio ryšį.