Pilkoji žąsis

Anser anser
Būrys ŽĄSINIAI PAUKŠČIAI Dėtis 3–12 kiaušinių
Šeima ANTINIAI Perėjimo trukmė 27–28 dienos
Gyvena ~ 20 metų  Svoris 2,16–4,56 kg
Paplitimas Eurazijoje – nuo Skandinavijos iki Ramiojo vandenyno, Islandijos, Britų, Hebridų, Baltijos jūros salos.
Buveinė apsemti dideli laukai, pievos ar ražienos, vandens telkiniai su tankiais nendrynais.
Minta kultūrinių pasėlių želmenys, įvairios pievų, ganyklų žolės, ypač varpinės.

Biologija. Pilkoji žąsis yra naminės žąsies dydžio. Patinai truputį didesni ir sveria daugiau už pateles. Abiejų lyčių paukščiai spalviškai nesiskiria – nugarinė pusė pilkai rusva su šviesiais plunksnų kraštais, nugara ir juosmuo pilki. Antuodegis baltas. Kūno šonai pilkai rusvi su skersinėmis šviesiomis juostomis. Snapas rausvas, o snapo gale baltas nagas. Kojos rausvos.

Paplitusi beveik visoje Europoje, Tolimuosiuose Rytuose iki Japonijos jūros ir Rytų Kinijos jūros. Peri šiaurės ir vidurio Europoje, žiemoja dažniausiai Europos pietuose, vakaruose, šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje šie paukščiai matomi santykinai retai. Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas paukštis pradėjo sparčiai nykti XX a. pradžioje. Viena iš priežasčių, kad pilkosios žąsys intensyviai medžiojamos. Šių gyvūnų skaičius mažėja, nes žmonės užsigeidžia jų mėsos. Be to, pilkosios žąsys stipriai nukentėjo nuo melioracijos procesų. XX a. pr. visai populiacijai kilo grėsmė, kai šie paukščiai turėjo pasitraukti iš sunaikintų jų taip mėgstamų drėgnų vietų. Ornitologai sutaria, kad be melioracijos pilkųjų žąsų paplitimą neigiamai veikia industrializacijos bei žemės ūkio taršos augimas.

Pilkosios žąsys negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje, nors jų populiacija pastebimai auga pietinėje šalies dalyje. Dažniausiai užtinkamos Dzūkijos ežeruose (ypač Žuvinto biosferos rezervate bei jo apylinkėse) ir kai kuriuose Lietuvos žuvininkystės ūkiuose. Pilkoji žąsis labiau mėgsta gyventi šalia didesnių ežerų kada aplink juos yra pievų. Maitinasi ražienose, ganyklose, pievose, dideliuose apdirbamuose laukuose, pelkėse.

Į Lietuvą perėjimui parskrenda kovo mėnesio pirmoje pusėje, o į žiemavietes išskrenda spalio antroje pusėje. Gerai plaukioja ir nardo, o jos skrydis atrodo sunkus, bet galingas.