Ropliai

Leopardinis vėžlys yra ketvirtas pagal dydį vėžlių rūšis pasaulyje.

Kaimaninių vėžlių rūšies atstovai aktyvūs naktį, minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, žuvimis, bestuburiais ir augalais. Rūšis paplitusi Šiaurės, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje. Gindamasis skaudžiai kandžiojasi.

Aktyvūs dienos metu. Tai stambiausias Europoje gyvenantis sausumos vėžlys. Poravimosi metu patinai elgiasi agresyviai, agresyviau nei panašių kitų rūšių.

Gamtoje sutinkami oranžinės ar rudos, pilkšvos kūno spalvos individai, su per nugarą einančiomis raudonomis dėmėmis su juodais kraštais. Ant pilvelio matomos juodos netaisyklingai besidėstančios žymės, savo forma primenančios kukurūzo grūdą. Dėl tokio rašto ši rūšis gavo savo pavadinimą. Gamtoje minta smulkiais graužikais, ropliais, varliagyviais, lizduose randamais paukščių kiaušiniais. Grobiui įveikti naudoja smaugimą. Išgąsdinta stengiasi atrodyti didesnė – pakelia pirmą kūno trečdalį bei susiraito į S raidės formą,o priartėjus užpuolikui kerta. Tuo pačiu metu greitai krutindama (vibruodama) uodegos galiuką sukuria bauginimo garsą.

Dar vadinamas kamuoliniu pitonu dėl savo ypatybės susisukti į kamuoliuką kai juntamas pavojus. Paplitę vakarų bei centrinėje Afrikoje — nuo Senegalo, Gvinėjos įlankos šalyse ir į rytus iki Ugandos. Sutinkami pievose, savanose bei retmiškiuose. Aktyvūs naktį, dienas leidžia dažniausiai pasislėpę apleistuose graužikų urvuose ar kitokiuose plyšiuose po nuvirtusiais medžiais ar akmenimis. Medžioja tykodami pasaloje. Minta smulkiais graužikais, paukščiais. Grobiui aptikti naudoją uoslę bei šilumai jautrius jutimo organus, išsidėsčiusius ant viršutinės lūpos esančiose duobutėse. Dėka šių organų, pitonas jaučia grobio pvz. pelės kūno šilumą. Tai leidžia pitonui nustatyti šilumos šaltinio buvimo kryptį bei atstumą, todėl medžioklė galima visiškoje tamsoje.

Yra unikalios išvaizdos, nes snukio priekyje yra iškilus, išskirtinis išsikišimas -,,ragas” , (dėl kurio ir buvo pavadinta raganose), kurio funkcija dar nežinoma. Paprastai aptinkamos medžiuose. Tai naktiniai gyvūnai. Nenuodinga gyvatė.

Aktyvus dieną. Šie driežiukai miega ant šakų prisilaikydami ilga uodega, kuri sudaro apie 70% jų kūno ilgio.

Nenuodinga gyvatė. Gali būti aktyvūs dieną arba naktį, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Pajutusios pavojų šnypščia ir barškina uodegas, o tai gali skleisti garsą, šiek tiek panašų į barškuolės skleidžiamą garsą.

Šiai rūšiai būdingas stiprus lytinis dimorfizmas ir išskirtinai didelės tarprūšinės patinų spalvos svyravimai: patelės ir jaunikliai yra nuo gelsvai rudos iki rudos spalvos su rožinės arba oranžinės spalvos atspalviais, o suaugę patinai yra daug didesni ir turi įvairių ryškiai raudonos, žalios, mėlynos ir geltonos spalvos derinių.

Tai didelis, stambus, įspūdingas žaltys, turintis kelis pavadinimus dėl savo įpročių: ,,žudike žiurkgyvate“ vadinama dėl mitybos įpročio misti kitais žalčiais ar gyvatėmis, ,,dvokiančia deive“- dėl stipraus ir specifinio, iš analinių liaukų išskiriamo kvapo. Minta graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais ir smulkesniais ropliais.

Fidžio juostuotoji iguana gyvena medžiuose išskirtinai atogrąžų miškuose Fidžio ir Tongos salose.

Aktyvūs dieną. Pajutę pavojų gali apsimesti negyvais arba vibruoti uodegos galiuku, imituodami barškuolę. Gali paleisti stiprų muskuso kvapą, kuris atbaido plėšrūnus. Prieš kai kuriuos, kaip didelius plėšrius paukščius, gali stoti į lygiavertę kovą, kuri kartais gali baigtis ir abiejų mirtimi.

Sutinkami 3 porūšiai, t.y. raudonausis raštuotasis vėžlys, geltonausis raštuotasis vėžlys, Kamberlendo raštuotasis vėžlys, taip pat jų hibridai.
Invazinė rūšis Europoje.

Tai dieną aktyvūs driežai. Prisitaikydami prie aplinkos ar pakitus nuotaikai, sugeba keisti kūno spalvą.

Aktyvūs naktį ir prietemoje. Tai ilgiausia gyvatė pasaulyje. Gineso rekordų knygoje įrašytas ilgiausias pitonas siekia 9,75 m. Žinoma pora dokumentuotų atvejų, kai šios gyvatės yra prarijusios žmones.

Aktyvūs naktį ir prietemoje. Šliaužioja po medžius, gerai plaukioja. Medžioja ne tik ant žemės, bet ir medžiuose.

Taivaninis smailiauodegis žaltys yra plėšri rūšis, mintanti graužikais, paukščiais, kartais jų kiaušiniais. Gerai šliaužioja medžiais, todėl gali susimedžioti ir šikšnosparnius.

Sulcata vėžliai yra dideli, lėti ir atkaklūs. Jie kasa urvus žemėje, kur slepiasi nuo karščio. Dauguma urvų yra vidutiniškai 70 cm gylio, tačiau kai kurie vėžliai kasa tunelių sistemas, keleto metrų ilgio po žeme. Urvai yra gana vėsūs ir drėgni, o tai yra natūrali hidratacijos išsaugojimo priemonė.

Pieninė sinalojinė gyvatė yra žaltinių gyvačių šeimos roplys. Savo išvaizda imituoja nuodingą koralinę gyvatę. Išsigandusi paskleidžia muskuso kvapą, taip atbaidydama priešą.

Tai — dieninių driežų rūšis, mėgstanti leisti laiką uolingose atvirose vietose, kuriose nedaug augmenijos. Daug laiko praleidžia besišildydamos prieš saulę.

Mėlynliežuviai scinkai natūraliai ieško akių kontakto. Geba įsiminti ir atskirti įvairius garsus.

Didysis gerozauras yra dieninis roplys. Tai reiškia, jog ši driežų rūšis yra aktyvi daugiausia dienos metu.

Stepinis vėžlys yra aptinkamas Vidurinės Azijos sausose, uolėtose dykumose, pusdykumėse arba skurdžia augmenija apaugusiose vietovėse. Šių roplių aptinkama ir 1500-2000 m virš jūros lygio.

Vandeninės agamos — gan dideli driežai, dar vadinami kininiais vandens drakonais. Vandeninės agamos pačiame viršugalvyje turi trečiąją akį, kurios pagalba jaučia šviesą, tamsą, t.y. šešėlius virš galvos, kas padeda laiku sureguoti virš galvos sklandant plėšriesiems paukščiams.

Žaliasis baziliskas yra iguaninių roplių šeimos gyvūnas – neretai dar vadinamas Jėzaus Kristaus driežu. Tokį vardą jis gavo dėl gebėjimo nedidelius nuotolius bėgti vandens paviršiumi 2,14 m/s greičiu.

Krokodilinis kaimanas — puikus vandens plėšrūnas. Žinoma, kad šis krokodilas gali keisti savo odos spalvą – patekus į itin šaltą vandenį kaimano odoje esančios juodo pigmento prisipildžiusios ląstelės išsiplėčia ir dėl to ropliai atrodo tamsesni.

Barzdotosiomis vadinamos todėl, kad pajutusios pavojų, agamos išsižioja, išpučia kūną, ypač pasmakrę, kuri pajuoduoja ir tuo primena barzdą. Pašiauštais spygliais agama atrodo dar didesnė bei grėsmingesnė nei yra.

Daugiau nei 90 % laiko praleidžia medžiuose. Išsigandusios ar besigindamos išskleidžia „apykaklę“, kad atrodytų grėsmingesnės. Bėgdamos greitai, sprunka ant dviejų kojų.

Baliniai vėžliai yra vienintelė vėžlių rūšis aptinkama Lietuvoje.