Ropliai

Trispalvė medlaipė – maža, ryški varlė, gyvenanti atogrąžų miškuose. Ji išsiskiria savo nuodinga oda ir ryškiomis spalvomis, kurios įspėja plėšrūnus apie pavojų.

Skirtingai nei daugelis vėžlių, šie kaklą sulenkia į šoną ir priglaudžia prie kiauto.

Medžioklės metu jie virpina uodegos galiuką, kad priviliotų grobį, tada smogia ir jį suspaudžia.

Amazonės medžių smauglys – Pietų Amerikos atogrąžų miškuose gyvenantis smauglys, garsėjantis spalvų įvairove.

Didysis Madagaskaro dieninis gekonas – viena didžiausių dieninių gekonų rūšių, kilusi iš šiaurinio
Madagaskaro. Kūnas ryškiai žalias, nugarą ir galvą puošia raudonos dėmės.

Kūnas ilgas, daugiausiai tamsiai rudos ar juodos spalvos, išmargintas mažais gelsvais ar baltais taškeliais, kurių centre juodos dėmės. Ant ilgo kaklo bei kūno šonų matomi geltoni dryžiai, pilvas šviesiai kreminės spalvos. Oda šiurkšti, šiek tiek raukšlėta.

Nuodadančiai turi masyvų juodą kūną, padengtą oranžinėmis, geltonomis arba rožinėmis dėmėlis, sudarančiais ryškius raštus. Gyvena sausringuose Pietvakarių JAV ir šiaurės Meksikos regionuose. Jų natūrali aplinka apima dykumas, pusdykumes ir sausas, akmenuotas vietoves.

Leopardinis vėžlys – tai žolėdis Afrikos savanų gyventojas, išsiskiriantis raštuotu kiautu. Jie gyvena pavieniui, yra ilgaamžiai ir puikiai prisitaiko prie sauso bei karšto oro sąlygų.

Kaimaninių vėžlių rūšies atstovai aktyvūs naktį, minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, žuvimis, bestuburiais ir augalais. Rūšis paplitusi Šiaurės, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje. Gindamasis skaudžiai kandžiojasi.

Aktyvūs dienos metu. Tai stambiausias Europoje gyvenantis sausumos vėžlys. Poravimosi metu patinai elgiasi agresyviai, agresyviau nei panašių kitų rūšių.

Gamtoje sutinkami oranžinės ar rudos, pilkšvos kūno spalvos individai, su per nugarą einančiomis raudonomis dėmėmis su juodais kraštais. Ant pilvelio matomos juodos netaisyklingai besidėstančios žymės, savo forma primenančios kukurūzo grūdą. Dėl tokio rašto ši rūšis gavo savo pavadinimą. Gamtoje minta smulkiais graužikais, ropliais, varliagyviais, lizduose randamais paukščių kiaušiniais. Grobiui įveikti naudoja smaugimą. Išgąsdinta stengiasi atrodyti didesnė – pakelia pirmą kūno trečdalį bei susiraito į S raidės formą,o priartėjus užpuolikui kerta. Tuo pačiu metu greitai krutindama (vibruodama) uodegos galiuką sukuria bauginimo garsą.

Dar vadinamas kamuoliniu pitonu dėl savo ypatybės susisukti į kamuoliuką kai juntamas pavojus. Paplitę vakarų bei centrinėje Afrikoje — nuo Senegalo, Gvinėjos įlankos šalyse ir į rytus iki Ugandos. Sutinkami pievose, savanose bei retmiškiuose. Aktyvūs naktį, dienas leidžia dažniausiai pasislėpę apleistuose graužikų urvuose ar kitokiuose plyšiuose po nuvirtusiais medžiais ar akmenimis. Medžioja tykodami pasaloje. Minta smulkiais graužikais, paukščiais. Grobiui aptikti naudoją uoslę bei šilumai jautrius jutimo organus, išsidėsčiusius ant viršutinės lūpos esančiose duobutėse. Dėka šių organų, pitonas jaučia grobio pvz. pelės kūno šilumą. Tai leidžia pitonui nustatyti šilumos šaltinio buvimo kryptį bei atstumą, todėl medžioklė galima visiškoje tamsoje.

Yra unikalios išvaizdos, nes snukio priekyje yra iškilus, išskirtinis išsikišimas -,,ragas” , (dėl kurio ir buvo pavadinta raganose), kurio funkcija dar nežinoma. Paprastai aptinkamos medžiuose. Tai naktiniai gyvūnai. Nenuodinga gyvatė.

Aktyvus dieną. Šie driežiukai miega ant šakų prisilaikydami ilga uodega, kuri sudaro apie 70% jų kūno ilgio.

Karališkoji kaliforninė gyvatė yra paplitusi Šiaurės Amerikoje, daugiausia JAV ir Meksikoje. Nenuodinga, įvairiaspalvė, minta ropliais, graužikais ir net nuodingomis gyvatėmis.

Šiai rūšiai būdingas stiprus lytinis dimorfizmas ir išskirtinai didelės tarprūšinės patinų spalvos svyravimai: patelės ir jaunikliai yra nuo gelsvai rudos iki rudos spalvos su rožinės arba oranžinės spalvos atspalviais, o suaugę patinai yra daug didesni ir turi įvairių ryškiai raudonos, žalios, mėlynos ir geltonos spalvos derinių.

Tai didelis, stambus, įspūdingas žaltys, turintis kelis pavadinimus dėl savo įpročių: ,,žudike žiurkgyvate“ vadinama dėl mitybos įpročio misti kitais žalčiais ar gyvatėmis, ,,dvokiančia deive“- dėl stipraus ir specifinio, iš analinių liaukų išskiriamo kvapo. Minta graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais ir smulkesniais ropliais.

Fidžio juostuotoji iguana gyvena medžiuose išskirtinai atogrąžų miškuose Fidžio ir Tongos salose.

Aktyvūs dieną. Pajutę pavojų gali apsimesti negyvais arba vibruoti uodegos galiuku, imituodami barškuolę. Gali paleisti stiprų muskuso kvapą, kuris atbaido plėšrūnus. Prieš kai kuriuos, kaip didelius plėšrius paukščius, gali stoti į lygiavertę kovą, kuri kartais gali baigtis ir abiejų mirtimi.

Raštuotasis vėžlys – tai vidutinio dydžio vėžlys, dalį savo gyvenimo praleidžiantis vandenyje, paplitęs Šiaurės Amerikoje, ypač JAV pietinėse dalyse. Dažniausiai aptinkamas lėtai tekančiuose upeliuose, pelkėse, ežeruose.

Tai dieną aktyvūs driežai. Prisitaikydami prie aplinkos ar pakitus nuotaikai, sugeba keisti kūno spalvą.

Tinklinis pitonas – didžiausių pasaulio gyvačių atstovas, prisitaikęs gyventi tropiniuose Pietryčių Azijos miškuose ir pelkėse. Ilgas, raumeningas kūnas ir gerai maskuojantis tinklinis raštas padeda jam sėkmingai slėptis tankioje augalijoje. Dažniausiai aptinkamas drėgnuose miškuose, upių pakrantėse.

Aktyvūs naktį ir prietemoje. Šliaužioja po medžius, gerai plaukioja. Medžioja ne tik ant žemės, bet ir medžiuose.

Taivaninis smailiauodegis žaltys yra plėšri rūšis, mintanti graužikais, paukščiais, kartais jų kiaušiniais. Gerai šliaužioja medžiais, todėl gali susimedžioti ir šikšnosparnius.

Pentinuotasis vėžlys – tai vienas didžiausių sausumos vėžlių pasaulyje, gyvenantis Afrikos Sahelio regione. Roplys pavadinimą gavo dėl būdingų pentinų ant galinių kojų.

Pieninė sinalojinė gyvatė yra žaltinių gyvačių šeimos roplys. Savo išvaizda imituoja nuodingą koralinę gyvatę. Išsigandusi paskleidžia muskuso kvapą, taip atbaidydama priešą.

Tai — dieninių driežų rūšis, mėgstanti leisti laiką uolingose atvirose vietose, kuriose nedaug augmenijos. Daug laiko praleidžia besišildydamos prieš saulę.

Mėlynliežuviai scinkai natūraliai ieško akių kontakto. Geba įsiminti ir atskirti įvairius garsus.

Didysis gerozauras yra dieninis roplys. Tai reiškia, jog ši driežų rūšis yra aktyvi daugiausia dienos metu.

Stepinis vėžlys – sausumos vėžlių rūšis, gyvenanti Centrinės Azijos regionuose. Jis prisitaikęs prie didelių temperatūros svyravimų ir ribotų vandens išteklių.

Vandeninė agama – tai ryškiai žalias, vidutinio dydžio driežas, gyvenantis drėgnuosiuose Pietryčių Azijos miškuose, dažniausiai šalia upelių ar kitų vandens telkinių. Aktyvi dieną, gerai plaukia, minta vabzdžiais ir smulkiais stuburiniais gyvūnais.

Žaliasis baziliskas yra iguaninių roplių šeimos gyvūnas – neretai dar vadinamas Jėzaus Kristaus driežu. Tokį vardą jis gavo dėl gebėjimo nedidelius nuotolius bėgti vandens paviršiumi 2,14 m/s greičiu.

Krokodilinis kaimanas — puikus vandens plėšrūnas. Žinoma, kad šis krokodilas gali keisti savo odos spalvą – patekus į itin šaltą vandenį kaimano odoje esančios juodo pigmento prisipildžiusios ląstelės išsiplėčia ir dėl to ropliai atrodo tamsesni.

Barzdotosiomis vadinamos todėl, kad pajutusios pavojų, agamos išsižioja, išpučia kūną, ypač pasmakrę, kuri pajuoduoja ir tuo primena barzdą. Pašiauštais spygliais agama atrodo dar didesnė bei grėsmingesnė nei yra.

Apykaklėtoji agama – didžiąją dalį laiko medžiuose praleidžiantis driežas. Išsigandę ar besigindami šios rūšies atstovai išskleidžia „apykaklę“, kad atrodytų grėsmingesni.

Balinis vėžlys – vienintelis Lietuvos laukinėje gamtoje gyvenantis vėžlys. Jie gyvena nedideliuose vandens telkiniuose, apsuptuose pievų ir miškų. Ši rūšis laikoma viena sparčiausiai nykstančių Europoje.