Baltoji pelėda

Nyctea scandiaca
Būrys PELĖDINIAI Dėtis nuo 3–11 kiaušinių, vidutiniškai 5–8 kiaušiniai
Šeima PELĖDINIAI Inkubacinis periodas 30–34 dienų
Gyvena laisvėje ~ 9,5 metų, o nelaisvėje iki 28 ir daugiau Svoris nuo 1,1 kg iki 2 kg. Patelės stambesnės už patinus
Paplitimas Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrose, arktinėse salose. Žiemojimo buveinė – atviras kraštovaizdis, rečiau atviros ir pusiau atviros vietos miškuose. Veisiasi tundroje.
Minta peliniais graužikais, lemingais. Be šių graužikų dar medžioja paukščius, zuikius, žuvis, nesibodi ragauti ir dvėsenos. Kaip ir visos pelėdos neturi gūžio, mažesnį grobį ryja nesmulkintą.  

Biologija. Su kitomis pelėdomis nesupainiojama, nes tik ji yra beveik baltos spalvos. Suaugę patinai nuo patelių skiriasi tuo, kad baltame apdare turi mažiau juodų dėmelių. Jų galva ir apačia balti, nedėmėti. Kai kurie patinai iš viso apdare neturi juodų dėmių. Patelių apdare juodų dėmių yra visur – net ir viršugalvyje. Gana tyli rūšis, girdima tik tuoktuvių metu. Baltoji pelėda yra labai agresyvi, kai gina savo lizdą. Maitinasi ir aktyvi tiek naktį, tiek dieną.