Baltoji pelėda

Nyctea scandiaca
Būrys PELĖDINIAI Dėtis nuo 3–11 kiaušinių, vidutiniškai 5–8 kiaušiniai
Šeima PELĖDINIAI Inkubacinis periodas 30–34 dienų
Gyvena laisvėje ~ 9,5 metų, o nelaisvėje iki 28 ir daugiau Svoris nuo 1,1 kg iki 2 kg. Patelės stambesnės už patinus
Paplitimas Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tundrose, arktinėse salose. Žiemojimo buveinė – atviras kraštovaizdis, rečiau atviros ir pusiau atviros vietos miškuose. Veisiasi tundroje.
Minta peliniais graužikais, lemingais. Be šių graužikų dar medžioja paukščius, zuikius, žuvis, nesibodi ragauti ir dvėsenos. Kaip ir visos pelėdos neturi gūžio, mažesnį grobį ryja nesmulkintą.  

Biologija. Su kitomis pelėdomis nesupainiojama, nes tik ji yra beveik baltos spalvos. Gana tyli rūšis, girdima tik tuoktuvių metu. Maitinasi ir aktyvi tiek naktį, tiek dieną.  

Gamtoje šios pelėdos paplitusios arktiniuose regionuose Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Didžiąją laiko dalį šis paukštis tupi ant žemės ar žemų šakų, ypač aštria rega bei klausa per atstumą nustatydamas, kur po sniegu slepiasi grobis, o tada tyliai jį užpuola. Keletą kartų baltosios pelėdos užfiksuotos užklydusios ir į Lietuvos teritoriją

Apsilankę Lietuvos zoologijos sode galite susipažinti su baltųjų pelėdų porele Estela ir Stelas. Neatskiriate kur kuris? Suaugę patinai nuo patelių skiriasi tuo, kad baltame apdare turi mažiau juodų dėmelių. Kai kurie patinai gali iš viso neturėti juodų dėmių. Patelių apdare juodų dėmių yra visur – net ir viršugalvyje.

Baltosios pelėdos itin agresyviai gina savo teritoriją perėjimo laikotarpiu. Patelė įsirengia lizdą iškasdama negilią duobutę velėnoje ar plikoje žemėje. Lizdas nėra išklotas jokiomis izoliacinėmis medžiagomis. Yra užfiksuota atvejų, kuomet šios pelėdos bandydamos nukreipti dėmesį nuo lizdo su jaunikliais puola prie jo prisiartinti bandantį žmogų ar net arktinius vilkus!